Suskaičiavus 99,8 proc. balsalapių, buvęs marksistas, 70-metis D. Ortega gavo 72,5 proc. balsų, nurodė Aukščiausioji rinkimų taryba.
Jo artimiausias varžovas, Maximino Rodriguezas, iš dešinėn linkusios Liberalų konstitucialistų partijos pelnė tik 15 proc. balsų.
D. Ortega, Nikaragvai vadovavęs 20 iš pastarųjų 37 metų, buvo kaltinamas pasinaudojęs teismais, kad sumažintų opozicijos galias.
Tačiau jo oponentai pavadino rinkimus farsu, o JAV savo ruožtu pareiškė, kad „pažeista“ procedūra padarė laisvus ir teisingus rinkimus neįmanomus.
Kadangi D. Ortegos oponentai paragino Nikaragvos piliečius sekmadienį vykusius rinkimus boikotuoti, visų dėmesys buvo nukreiptas į rinkėjų aktyvumo rezultatus.
Rinkimų taryba nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 68,2 proc., nors opozicija mini žymiai mažesnius skaičius: mažiau kaip 30 procentų.
„Nepripažįstame šio farso rezultatų“, – žurnalistams prieš paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus sakė Violeta Granera, opozicinio Plačiojo fronto už demokratiją (FAD) lyderė.
Vyriausybė ir rinkimų tarybos pareigūnai pavadino šiuos rinkimus puikiu demokratijos pavyzdžiu ir sakė, balsavimas vyko „ramiai“, išskyrus vienos kaimiškoje vietovėje esančios rinkimų apylinkės padegimą.
„Tai balsavimas dėl taikos, dėl Nikaragvos žmonių saugumo“, – sakė D. Ortega, kai pats įmetė savo balsalapį.
Su juo buvusi jo žmona R. Murillo – poetė ir ilgametė vyriausybės atstovė – sakė, kad rinkimai buvo „pavyzdiniai“.
D. Ortega turi stiprią Nikaragvos skurdžiai gyvenančių piliečių paramą.
Jie sudaro daugiau kaip trečdalį visų šalies gyventojų ir gavo naudos iš jo vykdytų socialinių programų.
D. Ortegos šalininkai, paaiškėjus rezultatams, išėjo į gatves švęsti: džiūgaudami mojavo baltai mėlynomis Nikaragvos vėliavomis ir kėlė triukšmą automobilių garso signalais.
„Tikimės, kad jis ir toliau pildys savo pažadus, duos mums maisto ir pastogę“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš jo šalininkių Maria Auxiliadora Monte.
„Jis yra geriausias prezidentas, kokį tik esame turėję“, – pridūrė ji.
D. Ortega ir jo Sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto (FSLN) partija sugebėjo užtikrinti šalies ekonominį stabilumą bei saugumą, todėl verslo elito interesai taip pat buvo puikiai patenkinti.
Tačiau Nikaragvos ateitis yra gana miglota, nes šalis yra smarkiai įsiskolinusi savo problemų kamuojamai sąjungininkei Venesuelai, o didžiulio masto infrastruktūriniai projektai, tokie kaip siūlomas transokeaninis kanalas, kuris konkuruotų su Panamos kanalu, nėra įgyvendinami.
Ši kadencija D. Ortegai bus iš viso ketvirtoji: jis vadovavo šaliai 1985–1990 metais, kai sandinistų sukilėliai laimėjo po revoliucijos, nuvertusios diktatorių dinastiją. Vėliau jis dirbo prezidento poste dvi kadencijas iš eilės nuo 2007 metų.