Norvegijos Nobelio komitetas pagyrė šią grupę „už tai, kad ji liudininkų parodymais įrodė, jog branduoliniai ginklai niekada daugiau neturi būti naudojami“, rašo CNN.

Šią organizaciją, dar žinomą kaip Hibakuša, įkūrė 1945 m. ant Hirošimos ir Nagasakio numestas atomines bombas išgyvenę žmonės.

Terumi Tanaka, Nagasakio atominį bombardavimą išgyvenęs asmuo ir vienas iš „Nihon Hidankyo“ pirmininkų

„Vieną dieną Hirošimos ir Nagasakio atomines bombas išgyvenusių žmonių nebebus tarp mūsų kaip istorijos liudininkų“, – sakė komitetas, penktadienį Osle paskelbęs savo sprendimą.

„Tačiau dėl stiprios atminimo kultūros ir nuolatinio įsipareigojimo naujosios kartos Japonijoje tęsia liudininkų patirtį ir žinią“, – teigė jis.

Komitetas pagyrė „Nihon Hidankyo“ už tai, kad ji padėjo išlaikyti branduolinį tabu, kuris, pasak jo, yra „būtina taikios žmonijos ateities sąlyga“.

Komitetas teigė, kad jo sprendime pabrėžiamas džiuginantis faktas, jog per beveik 80 metų nė vienas branduolinis ginklas nebuvo panaudotas kare.

Vis dėlto jis pripažino, kad šių metų premija buvo paskirta, kai „šis tabu prieš branduolinio ginklo naudojimą yra spaudžiamas“.

„Hibakušų istorijos ir liudijimai yra svarbus priminimas, koks nepriimtinas yra branduolinių ginklų naudojimas“, – skelbdamas apie premijos skyrimą, komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnes’as.

Norvegijos Nobelio komiteto vadovas Jorgenas Watne Frydnesas

Kitais metais bus minima 80 metų sukaktis nuo Hirošimos ir Nagasakio atominio bombardavimo.

Antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos ir Nagasakio numestų atominių bombų griaunamąją jėgą išgyveno apie 260 tūkst. žmonių.

Hirošima

EK pirmininkė: Nobelio taikos premija „Nihon Hidankyo“ siunčia „galingą žinią“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos skyrimą „Nihon Hidankyo“, atominės bombos sprogimą išgyvenusių paprastų žmonių organizacijai, ir sakė, kad tai siunčia „galingą žinią“.

„Hirošimos ir Nagasakio šmėkla vis dar grasina žmonijai. Dėl to „Nihon Hidankyo“ propagavimas yra neįkainojamas. Ši Nobelio taikos premija siunčia galingą žinią. Turime pareigą prisiminti. Ir dar didesnę pareigą apsaugoti kitas kartas nuo branduolinio karo siaubo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė U. von der Leyen.

Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, kuri skiriama nuo 1901 metų. Ji kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 dieną (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.

2023 metų Nobelio taikos premija skirta įkalintai Irano žmogaust eisių aktyvistei Narges Mohammadi, kuri vis dar laikoma kalėjime savo šalyje. Premija 51 metų laureatei skirta „už jos kovą prieš moterų priespaudą Irane ir jos kovą remiant žmogaus teises ir visuotinę laisvę“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)