Susirašinėjime jis neigiamai atsiliepė apie Ukrainos valdžią, besikreipusią į jį dėl karinės paramos nuo Rusijos besiginančiam Kyjivui, rašo „The Washington Post“, remdamasis paties Ch. Johnsono pasakojimu.
Konkrečiai kalbama apie Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylo Budanovą ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadą Mykolą Oleščiuką, kurie, anot J. D Vance’o, norėjo su juo aptarti vakarietiškus naikintuvus F-16.
„Žmogau, aš net neatsiliepiu, jeigu skambina iš Ukrainos. Du labai aukšto rango vyrukai bandė su manimi susisiekti. Jų žvalgybos galva ir karinių oro pajėgų vadas. Spaudė dėl F-16“, – praėjus trims savaitėms po to, kai respublikonai Atstovų rūmuose užblokavo papildomą paramą Kyjivui, draugui rašė J. D. Vance’as.
Kaip rašo „The Washington Post“, J. D Vance’o ir Ch. Johnsono susirašinėjimas vyko mažiausiai 20 mėnesių, jis padeda susidaryti įspūdį, ką iš tikrųjų galvoja kandidatas į Amerikos viceprezidento postą. Su Ch. Johnsonu politikas taip pat aptarė, kas atsakingas už „Nord Stream“ dujotiekio sabotažą, ir vaizdžiai apibūdino savo nemeilę Ukrainos valdžiai.
Atsakydamas į klausimą apie skandalingą susirašinėjimą su J. D. Vance’u, Respublikonų kandidato į viceprezidentus atstovas atšovė, kad „jie niekada nebuvo artimi, ir jų politinės pažiūros nesutampa“.
Po D. Trumpo sprendimo viceprezidentu pasirinkti Jamesą Davidą Vance’ą sąjungininkai nuogąstavo, kad JAV gali nutraukti pagalbą Ukrainai ir nusišalinti nuo kitų transatlantinių prioritetų, anksčiau rašė „Politico“.
„Politico“ 39 metų senatorių iš Ohajo apibūdino kaip vieną iš labiausiai izoliacionistiškai nusiteikusių Respublikonų partijos narių.
Vienas įtakingas ES diplomatas, kuriam buvo garantuotas anonimiškumas, duodamas interviu „Politico“, nurodė, kad J. D. Vance’o paskyrimas būtų tikra katastrofa ir Ukrainai, ir Europos Sąjungai, remiančiai nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį.
J. D. Vance’as aršiausiai pasisakė, kad žlugtų šiemet Senate svarstytas pagalbos Ukrainai įstatymo projektas, ir nors jo pastangos nepasiteisino, tada bendraudamas su žurnalistais jis pasakė: „Mes gana aiškiai parodėme Europai ir visam pasauliui, kad Jungtinės Valstijos negali neribotą laiką išrašinėti čekių.“
Per ilgą pokalbį su „Politico“ vasarį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose J. D. Vance’as, kitados buvęs D. Trumpo kritikas, bet vėliau tapęs jo rėmėju, išdėstė savo argumentus, kodėl Jungtinės Valstijos neturėtų padėti Ukrainai.
„Mes paprasčiausiai neturime tiek gamybinių pajėgumų, kad galėtume neribotą laiką palaikyti sausumos karą Rytų Europoje. Manau, kad šalių lyderiai privalo tai pasakyti savo piliečiams, – tuomet sakė J. D. Vance’as. – Kaip ilgai tai tęsis? Kiek tai kainuos? Ir, svarbiausia, kaip realiai tikimasi pagaminti ginklų, reikalingų ukrainiečiams?“
J. D. Vance’as kaltino prezidento J. Bideno administraciją, kad ji labiau susirūpinusi Ukraina negu padėtimi prie Jungtinių Valstijų pietinės sienos.
Kalbėdamas apie D. Trumpo pasirinkto kandidato į viceprezidentus J .D. Vance’o teiginius, kad jam nerūpi, kas nutiks su Ukrainai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per interviu BBC liepą suabejojo, ar pastarasis suvokia, kas vyksta Ukrainoje.
„Mums reikia dirbti su Jungtinėmis Valstijomis. Jei ateis nauja komanda, turėsime dirbti su jais“, – sakė Ukrainos prezidentas.v
Paklaustas, ar būtų sunku įtikinti D. Trumpo komandą tęsti JAV paramą Ukrainai, V. Zelenskis pritarė, kad būtų nelengva, bet, anot jo, ukrainiečiai nesibaimina sunkaus darbo.