B. al Assadas pabėgo iš Sirijos, kai islamistų vadovaujamas opozicijos aljansas įsiveržė į sostinę Damaską ir sekmadienį įspūdingai nutraukė penkis dešimtmečius trukusį brutalų jo klano valdymą.
Jis vadovavo 2011 metais prasidėjusio demokratinio judėjimo malšinimui ir sukėlė karą, per kurį žuvo 500 000 žmonių, pusė šalies gyventojų buvo priversti palikti namus, o milijonai jų turėjo ieškoti prieglobsčio užsienyje.
„Mes nedvejodami patrauksime atsakomybėn nusikaltėlius, žudikus, saugumo ir kariuomenės pareigūnus, kurie dalyvavo kankinant Sirijos žmones“, – antradienį „Telegrame“ paskelbtame pareiškime sakė sukilėlių lyderis Abu Mohammedas al Jolanis, dabar pasivadinęs tikruoju – Ahmedo al Sharaa – vardu.
„Pasiūlysime atlygį visiems, kurie suteiks informacijos apie karo nusikaltimuose dalyvavusius aukštus kariuomenės ir saugumo pareigūnus“, – sakė jis, pridurdamas, kad būsimoji valdžia sieks susigrąžinti į užsienį pabėgusius pareigūnus.
Kaip teigiama anksčiau „Telegrame“ paskelbtame pranešime, pirmadienį A. al Sharaa surengė derybas su nueinančiu ministru pirmininku Mohammedu al Jalali, siekiant „koordinuoti valdžios perdavimą, kuris užtikrintų tarnavimą“ Sirijos žmonėms.
Karas Sirijoje vyko daugiau kaip 13 metų, o vyriausybė žlugo per kelias dienas, prasidėjus žaibiškam puolimui, kuriam vadovavo A. al Sharaa islamistų judėjimas „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS).
Kol vieni sirai džiaugėsi, o kiti skubėjo ieškoti artimųjų liūdnai pagarsėjusiuose B. al Assado kalėjimuose, Izraelis toliau vykdė oro antskrydžius, kuriais buvo siekiama sunaikinti buvusios vyriausybės karinius pajėgumus, pranešė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.
Šokiruojantys radiniai
Tęsiant tyrimą Basharo al Assado režimo kalėjimuose, pirmadienį vakare pranešta, kad vieno iš tokių kalėjimų ligoninės morge aptikta beveik keturiasdešimties žmonių palaikus su kankinimo žymėmis.
Kaip skelbia AFP naujienų agentūra, vienas sukilėlis žurnalistams sakė: „Morgo duris atidariau savomis rankomis, pribloškė pamatytas vaizdas: apie keturiasdešimt lavonų su žiaurių kankinimų žymėmis.“
AFP žurnalistai patvirtino matę galimai mirtinai nukankintų žmonių nuotraukas ir vaizdo įrašus.
„Informavome karinę vadovybę, ką radome kartu su Sirijos Raudonuoju Kryžiumi. Palaikai išgabenti į Damasko ligoninę, kad artimieji galėtų juos atpažinti“, – naujienų agentūrai paaiškino sukilėlis.
Kaip pažymi Jungtinių Tautų Sirijos komisijos koordinatorė Linnea Arvidsson, vaizdo medžiaga iš B. al Assado režimo kalėjimų „šokiruoja, tačiau nestebina“.
„BBC Radio 4“ laidai „Today“ L. Arvidsson paaiškino, kad Jungtinių Tautų komandos apie Sirijos režimo kalėjimus rinko informaciją jau nuo 2011, bendravo su buvusiais kaliniais, tačiau savo akimis pamatyti sulaikymo centrus galėjo tik vakar.
„Savo akimis pamatyti tas požemines kameras, be langų, kur žmonės buvo kalinami metų metus, dešimtmečius be gryno oro ir saulės šviesos, tiesiog siaubinga. Tai, ką girdėjome apie tuos kalėjimus, deja, bet atitinka realybę“, – pažymėjo Jungtinių Tautų Sirijos komisijos koordinatorė.
Komisarės teigimu, ankstesni bandymai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokį siaubingą elgesį atsakingus asmenis per Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą buvo „vetuoti“, nes minimas teismas Sirijoje neturi reikiamos jurisdikcijos. Nepaisant to, L. Arvidsson mano, kad teisingumas vis tiek turi triumfuoti – bet kokia kaina: „Sirijai išaušo nauja diena. Ėmė ir atsivėrė visos galimybės vietinės reikšmės pastangoms, kas nuo 2011 metų nebuvo įmanoma“.
Kalėjimo košmaras
Valdymo sistemos, kurią B. al Assadas paveldėjo iš savo tėvo Hafezo, pagrindas buvo brutalus kalėjimų ir sulaikymo centrų kompleksas, naudotas siekiant pašalinti disidentus, įtariamus nesilaikant valdančiosios partijos „Baath“ linijos.
Tūkstančiai sirų pirmadienį susirinko prie kalėjimo, siejamo su didžiausiais B. al Assado valdymo žiaurumais, ieškoti artimųjų, kurių daugelis metų metus praleido Seidnajos kalėjime netoli Damasko, pranešė AFP korespondentai.
Sirijos „Baltųjų šalmų“ organizacijos gelbėtojai anksčiau sakė, kad ieško galimų slaptų durų ar rūsių šiame kalėjime.
„Bėgau kaip išprotėjusi“, norėdama patekti į kalėjimą, sakė 65 metų Aida Taha, ieškanti 2012 metais suimto brolio. „Tačiau sužinojau, kad kai kurie kaliniai vis dar yra rūsiuose. Po žeme yra trys ar keturi aukštai“, – sakė ji.
Damasko gatvėmis vaikštinėjo minios išlaisvintų kalinių, kuriuos buvo galima atskirti pagal išbandymų paliktas žymes – suluošinti kankinimų, nusilpę nuo ligų ir išsekę nuo bado.
„Skerdykloje“ kalinių nebėra
Pasak dpa, „Baltieji šalmai“ pranešė, kad, atlikus nuoseklią paiešką Seidnajos kalėjimo komplekse, jame kalinių nebėra.
„Per paiešką neaptikta jokių neatidarytų ar slaptų patalpų“, – sakoma Sirijos civilinės gynybos organizacijos pirmadienį paskelbtame pareiškime.
Grupė pranešė baigusi sistemingą didžiulio komplekso apžiūrą ieškant slaptų kamerų, rūsių, tikrinant kalėjimo kiemus ir aplinkines teritorijas.
„Mes užjaučiame ir suprantame gilų nusivylimą, kurį išgyvena šeimos tūkstančių dingusių asmenų, kurių likimai lieka nežinomi“, – sakoma „Baltųjų šalmų“ pranešime.
Pasak „Baltųjų šalmų“ vadovo Raido al Saleho, iš viso apie 150 000 žmonių buvo įkalinti komplekse, kuris dėl žiaurių sargybinių veiksmų ir liūdnai pagarsėjusių kankinimo metodų tarp sirų vadinamas „skerdykla“. Organizacija nurodė, kad tarp kalėjime laikomų asmenų buvo tūkstančiai nekaltų civilių, kuriuos įkalino buvęs B. al Assado režimas.
Išgyvenusieji ir giminaičiai tikėjosi, kad po B. al Assado žlugimo ir opozicijos pajėgų įsiveržimo į kalėjimą kai kurie kaliniai vis dar gali būti įkalinti užrakintose kamerose ir slaptuose kambariuose. Dabar daugelis šių vilčių skaudžiai žlugo.
„Baltieji šalmai“ perspėjo neskleisti dezinformacijos ir gandų apie kalėjimus ir kalinius socialinėje žiniasklaidoje, taip pat nevykdyti paieškų be leidimo ir nieko nedaryti kalėjimų teritorijose, nes taip gali būti sunaikinti įrodymai, reikalingi norint patraukti kaltininkus atsakomybėn.
„Neapsakomas jausmas“
Moammaras Ali savo vyresniojo brolio ieškojo 39 metus. Sirijos kareiviai universiteto studentą Ali Hasaną al Ali, kuriam tuo metu buvo 18 metų, sulaikė 1986 metais viename kontrolės punkte Šiaurės Libane. Nuo to laiko Moammaras apie jį neturėjo jokių patikimų žinių.Tris dešimtmečius jis lankydavosi įvairiuose Sirijos saugumo padaliniuose, kur gaudavo prieštaringos informacijos apie savo brolio buvimo vietą, rašo „The Guardian“.
„Sirijoje nebuvo vietos, kurios nebūtume aplankę. Apvažiavome visą šalį, klausinėdami, kas jam galėjo nutikti. Vieną dieną jie nurodydavo, kad jis yra kalėjime, kitą dieną tai paneigdavo“, – pasakojo Ali, gyvenantis Akare, Šiaurės Libane.
Paskutinė informacija, kurią Ali gavo apie savo brolį, buvo ta, kad jis laikomas karinio saugumo padalinyje Damaske dėl kaltinimų politine agitacija. Vėliau Sirijoje prasidėjo revoliucija, kilo pilietinis karas, ir Ali nebegalėjo gauti jokių duomenų apie savo brolio statusą.
Tačiau ketvirtadienio vakarą, kai pradėjo nuolat skambėti Ali telefonas, draugai ir giminaičiai puolė siųsti jam tą pačią nuotrauką: apsmurgusio žilabarzdžio vyro, kuris stovi apstulbęs priešais Hamos centrinį kalėjimą Sirijos šiaurėje.
„Jie sakė, kad jis panašus į mane. Aš jiems sušukau: „Tai mano brolis!“ Jausmas... neapsakomas. Įsivaizduokite, kad nemačiau jo 39 metus, ir staiga jums atsiunčia jo nuotrauką. Kaip jūs jaustumėtės?“ – sakė Ali.
Jo broliui, kuris į kalėjimą pateko būdamas 18 metų, dabar yra 57-eri. „Jis išėjo iš kalėjimo jau pasenęs.“
Ali brolis buvo vienas iš tūkstančių kalinių, paleistų iš Sirijos vyriausybės kalėjimų Alepe bei Hamoje, kai šiuos miestus užėmė islamistų sukilėliai, vadovaujami „Hayat al-Tahrir al-Sham“ (HTS). Praėjusią savaitę HTS vadovaujamos pajėgos per žaibišką puolimą Šiaurės Sirijoje išstūmė Sirijos kariuomenės pajėgas – tai rimčiausias iššūkis Basharo al Assado valdžiai nuo 2011 metų revoliucijos.
Vienas pirmųjų veiksmų, kurių sukilėliai ėmėsi naujai užimtuose miestuose, buvo kalinių paleidimas iš vyriausybinių sulaikymo centrų. Vaizdo įrašuose matyti, kaip iš kalėjimų išeina apstulbę žmonės, kuriuos pasitinka džiūgaujančios minios, pažymi „The Guardian“.
Garsėjo žiauriais kankinimo metodais
Sirijos kalėjimai, kuriuose buvo laikoma apie 136 tūkst. žmonių, daugeliui simbolizuoja vyriausybės represijas, dėl kurių Sirija pelnė „Tylos karalystės“ titulą. Prasidėjus revoliucijai, tūkstančiai protestuotojų už pasisakymus prieš vyriausybę buvo suimti.
Nutekinti dokumentai rodo, kad Sirijos saugumo aparatas kalėjimus laikė priemone nepasitenkinimui užgniaužti ir taikiems protestams pažaboti. Platus saugumo padalinių, sulaikymo centrų ir kalėjimų tinklas pagarsėjo žiauriais kankinimo metodais, kurie, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo taikomi visuotiniu mastu.
„Sužinojome, kad daugelis dingusių žmonių buvo nužudyti. Nemažai jų buvo mirtinai nukankinti“, – sakė iš Hamos kilęs Sirijos žmogaus teisių tinklo įkūrėjas Fadelis Abdulghany.
F.Abdulghany pažymėjo, kad nors politinių kalinių išlasvinimas turėtų būti sveikintinas ir skatintinas, masinis kalinių paleidimas gali kelti reikšmingą pavojų, ypač jei į laisvę išeitų ir smurtiniai nusikaltėliai.
Staigus tūkstančių kalinių paleidimas suteikė naują viltį šeimoms, kurios daugelį metų nieko negirdėjo apie savo artimųjų likimą. Sirijoje ir kaimyninėse šalyse per „WhatsApp“ grupes plito neryškios paleistų kalinių nuotraukos, kol šeimos bandė išsiaiškinti, ar tarp paleistųjų nėra jų giminaičių.
„Neįsivaizduojate, kas dėjosi“
„Neįsivaizduojate, kas vakar dėjosi; man rašė daugybė draugų, klausinėję apie mano tėvą“, – sakė Pietų Libano pasienio kaimo gyventoja Jinan, kuri dėl pavojaus savo šeimos saugumui kalbėjo prisidengusi slapyvardžiu.
Jinan tėvas buvo suimtas 2006 metais, kai per „Hezbollah“ ir Izraelio karą pabėgo į Sirijos teritoriją, norėdamas rasti prieglobstį savo šeimai. „Kai tik jis atvyko į mūsų giminaičių namus, pasigirdo beldimas į duris ir jis buvo suimtas“, – pasakojo Jinan. Nuo to laiko ji apie savo tėvą nieko negirdėjo.
Jinan ir jos šeima kelis kartus lankėsi Sirijoje, kad gautų žinių apie savo tėvą. Įvairiems tarpininkams sumokėjusi apie 5 500 JAV dolerių, ji sužinojo, kad jos tėvas laikomas 235-ajame kalėjime arba Saidnajos kalėjime – dviejuose Damasko sulaikymo centruose, liūdnai pagarsėjusiuose kankinimais.
„Mes vis dar turime vilties, jaučiu, kad jis dar gyvas, ir manau, kad jis sugrįš pas mus ir gyvens kartu su mumis. Nepalaikau jokių ginkluotų grupuočių, kurios žudo žmones, bet jei mano tėvas grįš... Mums jo reikia“, – sakė Jinan.
Ali vis dar nepavyko tiesiogiai susisiekti su savo broliu, ir visą pastarąją parą jis bandė išsiaiškinti, kas jį nufotografavo prie kalėjimo.
„Kai jis grįš namo, surengsime didelę šventę. Bet kol nepamatysiu jo savo akimis, kol negalėsiu pasakyti: „Štai jis, mano brolis“, niekas nesiskaito“, – sakė Ali.
