Pasak V. Orbano, tai nėra kalba apie pritarimą ar nepritarimą narystei ES. „Tačiau pirmiausiai turėtumėme įvertinti, kokios būtų pasekmės, jei priimtume kariaujančią šalį, kurios sienos praktikoje nėra aiškios, – kalbėjo V. Orbanas, kurio šalis liepos 1 d. perims pirmininkavimą ES. Jam esą kyla klausimų ir dėl tokios milžiniškos šalies įstojimo padarinių ES žemės ūkiui. „Dabar pradedame derybas neturėdami aiškumo, tai nėra gerai“, – sakė V. Orbanas.
ES antradienį pradeda stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Praėjusią savaitę buvo patvirtinta derybų programa, kuri nustato pokalbių gaires ir principus. Dėl stojimo derybų pradžios iš esmės buvo nuspręsta jau ES viršūnių susitikime gruodį.
Kiek gali užtrukti derybos nuo jų pradžios iki šalių įstojimo, visiškai neaišku. Procesas gali trukti daug metų. Teoriškai šalis kandidatė gali niekada netapti nare. Ukrainai taip pat nėra galimybių tapti ES nare, kol nesibaigė karas. Nes tokiu atveju Kyjivas pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį galėtų prašyti karinės pagalbos, o ES taptų karo šalimi.
Vengrijos vyriausybė palaiko gerus santykius su Rusija.