„Bazinių pajamų gavėjai buvo labiau patenkinti savo gyvenimu ir patyrė mažiau psichinės įtampos nei palyginamoji (kontrolės) grupė. Jų suvokimas apie savo ekonominę gerovę taip pat buvo pozityvesnis“, – apibendrinama Helsinkio universiteto mokslininkų atliktame tyrime.
Kaip rašo theguardian.com, šis tyrimas pasirodė tuo metu, kai koronaviruso krizės sukeltas pavojingas ekonominis nuosmukis, įskaitant visame pasaulyje sparčiai augantį nedarbą, sužadino atsinaujinantį susidomėjimą bazinių pajamų programomis. Popiežius savo Velykų kalboje užsiminė, kad „dabar galbūt yra tinkamas metas apsvarstyti universaliųjų bazinių pajamų galimybę“.
Ispanijos vyriausybė balandį pranešė siekianti įdiegti bazinių pajamų programą „kaip įmanoma greičiau“ ir taikyti ją maždaug milijonui skurdžiausių šalies namų ūkių. Ekonomikos reikalų ministrė Nadia Calvino teigė, kad socialistų vadovaujama vyriausybė viliasi, jog universaliosios bazinės pajamos taps „nuolatiniu instrumentu“.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon šią savaitę sakė, kad virusas ir ekonominės jo pasekmės privertė ją „gerokai smarkiau įsitikinti, kad universaliosios bazinės pajamos – idėja, kurios įgyvendinimui atėjo metas.
Remiantis dvejus metus trukusia Suomijos programa, kuri buvo vykdoma 2017–2018 m. ir sulaukė didžiulio dėmesio užsienyje, dviem tūkstančiams atsitiktinai atrinktų bedarbių iš visos šalies buvo mokamos reguliarios mėnesinės pajamos – 560 eurų. Programos dalyviai nebuvo įpareigoti ieškoti darbo, o jei priimdavo darbo pasiūlymą, ši bazinė išmoka nebūdavo sumažinama.
Šia programa visų pirma buvo siekiama išsiaiškinti, ar garantuotos pajamos gali paskatinti žmones imtis dažnai menkai apmokamų ar laikinų darbų nesibaiminant prarasti išmokas. Tačiau iš tiesų šios programos negalima griežtai priskirti universaliųjų bazinių pajamų bandymui, nes jos dalyviai buvo atrinkti iš ribotos grupės, o pajamos nebuvo užtektinos pragyvenimui.
Tačiau eksperimentą atidžiai stebėjo kitos šalys, kurios bazines pajamas vertina ne tik kaip būdą pritraukti kuo daugiau žmonių į darbo rinką ir paskatinti dirbti įvairius darbus, bet ir kaip galimybę sumažinti priklausomybę nuo valstybės ir sumažinti išlaidas socialinei rūpybai. Baiminantis, kad dėl automatizacijos gali nebelikti iki trečdalio dabartinių darbų, idėja ėmė darytis itin patraukli.
Mokslininkai, su programos dalyviais atlikę 81 giluminį interviu, padarė išvadą, kad nors jų visų patirtis gerokai skyrėsi, iš esmės jie buvo labiau patenkinti savo gyvenimu ir patyrė mažiau psichinės įtampos, depresijos, liūdesio ir vienatvės nei palyginamoji grupė.
Mokslininkai taip pat pažymėjo nedidelį teigiamą poveikį užimtumui, iš esmės daugiausia konkrečiose grupėse, pavyzdžiui, vaikų turinčių šeimų atveju. Mokslininkai pridūrė, kad eksperimento dalyviai taip pat buvo linkę pozityviau vertinti ir kitus gerovės aspektus, įskaitant didesnį autonomiškumo jausmą, finansinį saugumą ir tikėjimą ateitimi.
„Kai kurie žmonės teigė, kad bazinės pajamos neturėjo absoliučiai jokio poveikio jų produktyvumui, kadangi tose srityse, kuriose jie turi tam tikrą pasirengimą, darbų nebuvo. Tačiau kiti tvirtino, kad gaudami bazines pajamas jie galėjo imtis mažai apmokamų darbų, kurių kitu atveju būtų vengę“, – pasakojo tyrimui vadovavusi profesorė Helena Blomberg-Kroll.
„Kai kurie aiškino, kad bazinės pajamos suteikė galimybę jiems susigrąžinti tokį gyvenimą, koks jis buvo prieš tampant bedarbiais. Kiti teigė, jog šios pajamos suteikė galios atsisakyti menkai apmokamų darbų, kuriuose jaustųsi nesaugūs, ir tokiu būdu sustiprino jų autonomiškumo jausmą“, – dėstė profesorė.
Pasak H. Blomberg-Kroll, programa kai kuriems dalyviams taip pat suteikė „galimybę išmėginti seniai norėtus dalykus ir įgyvendinti savo svajones“.
„Laisvai samdomų darbuotojų, menininkų ir verslininkų pateiktas bazinių pajamų poveikio vertinimas buvo pozityvesnis. Kai kurie jų jautė, kad atsirado galimybė pradėti savo verslą“, – aiškino mokslininkė.
Bazinės pajamos taip pat paskatino kai kuriuos programos dalyvius labiau įsitraukti į visuomeninę veiklą – pavyzdžiui, imti savanoriauti. „Kai kurie dalyviai suprato, kad garantuotos pajamos sustiprino jų galimybes užsiimti tokiais dalykais kaip neformali jų artimųjų ar kaimynų globa“, – sakė Christianas Krollis, vienas iš tyrimą vykdžiusių mokslininkų.
„Bazinių pajamų suteikiamas saugumas leido programos dalyviams įgyvendinti daugiau prasmingų dalykų – jie juto, kad šios pajamos tarsi įteisino minėtus priežiūros darbus. Daugelis žmonių, vykdžiusių tokias neapmokamas veiklas per dvejų metų laikotarpį, jas vertino kaip darbą“, – pasakojo Ch. Krollis.
Mokslininko teigimu, tyrimo rezultatai gali patvirtinti argumentus tiek už, tiek prieš bazines pajamas. „Tačiau, kaip mes visi supratome 2020-ųjų pradžioje, negerai gyventi jaučiant nesaugumą“, – neabejoja Ch. Krollis.
Jis pridūrė: „Nors bazinės pajamos negali išspręsti visų mūsų sveikatos ir visuomeninių problemų, neabejotinai būtina diskutuoti dėl to, kad ekonominių sunkumų laikais jos galėtų tapti taikomų sprendimų dalimi“.
Vienkartinės bazinės 1200 doelrių išmokos jau suteikos ir JAV piliečiams. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ėmėsi šio žingsnio koronaviruso sukelto ekonominio šoko padariniams palengvinti.