Oregono, Vašingtono ir Nevados valstijos pasitelkė Nacionalinę gvardiją, o Pentagonas pranešė, kad mažiausiai 17 valstijų parengties režimu budi iš viso 600 Nacionalinės gvardijos karių.
FTB Vašingtone įsteigė nacionalinę rinkimų vadavietę, visą rinkimų savaitę 24 valandas per parą stebėsiančią grėsmes, be to, sustiprinta daugelio balsavimo punktų, kurių JAV yra bemaž 100 000, apsauga.
Nacionalinės valstijų įstatymų leidžiamųjų organų konferencijos teigimu, įstatymų užtikrinti saugumą per rinkimus po 2020 m. priėmė devyniolika valstijų.
Ir Demokratų partijos kandidatei Kamalai Harris, ir respublikonui Donaldui Trumpui turint lygias galimybes laimėti 2024 m. rinkimus, valdžia visomis priemonėmis stengėsi patikinti nerimo apimtus amerikiečius, kad jų balsai yra saugūs. Tačiau visoje šalyje buvo imtasi ir papildomų fizinių priemonių rinkimų saugumui užtikrinti.
Saugumui balsuojant užtikrinti skirtas technologijas tiekianti bendrovė „Runbeck Election Services“ pirmadienį patvirtino savo klientams, tarp kurių – balsavimo punktai ir jų darbuotojai užsakiusi maždaug 1 000 panikos mygtukų, kuriuos paspaudus teisėsaugos ar kitokioms institucijoms mobiliuoju telefonu išsiunčiamas pranešimas apie pavojų.
Visų septynių pagrindinių neapsisprendusių valstijų valdžia siekia nuraminti rinkėjus, kad rinkimai vyks saugiai ir bus sąžiningi.
Arizonoje, pietrytinėje neapsisprendusioje valstijoje, kur po 2020 m. rinkimų kilo neramumų ir sąmokslo teorijų banga, valdžios institucijos pagrindinę rinkimų ir balsavimo biuletenių skaičiavimo įstaigą Marikopos apygardoje pavertė tikra tvirtove, kurią juosia metalinė tvora, spygliuotosios vielos užtvaras, o ant stogo budi specialiųjų policijos pajėgų būrys.
Daugiasluoksnis saugumas
Pensilvanijos valstijos departamentas, prižiūrintis rinkimus didžiausioje neapsisprendusioje JAV valstijoje, pranešė, kad saugumui užtikrinti bus stiprinama infrastruktūros apsauga ir bendradarbiaujama su saugumo ir teisėsaugos agentūromis, nors daugiau informacijos nesuteikė.
Šie nauji saugumo sluoksniai atsirado po chaoso, kuris kilo pasibaigus 2020 m. vykusiems rinkimams, ypač kai D. Trumpo rėmėjai 2021 m. sausio 6 d. šturmavo Senato rūmus, siekdami neleisti patvirtinti rinkimų rezultatus, rodžiusius, kad rinkimus laimėjo Joe Bidenas.
Valdžia taip pat perspėja ir dėl rimtos kibernetinės ir įsilaužimo į kompiuterius grėsmės, ypač ateinančios iš užsienio.
Rusija, Iranas ir Kinija siekia pakirsti amerikiečių pasitikėjimą rinkimų teisėtumu ir „kurstyti partijų nesantaiką“, naujienų agentūrai „NBC News“ sakė Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūros vadovė Jen Easterly.
Tuo tarpu Vašingtone aplink viceprezidentės rezidenciją ir Baltuosius rūmus buvo įrengta aukšta metalinė tvora, lentomis užkaltos keleto parduotuvių vitrinos.
„Smurtas mūsų mieste toleruojamas nebus“, – pirmadienį kalbėdama su žurnalistais pasakė Kolumbijos apygardos policijos viršininkė Pamela Smith.