Žiniasklaida patvirtina, kad rusas turi ryšių su Rusijos FSB ir GRU. Remiantis bendru „The Insider“, „Le Monde“ ir „Der Spiegel“ tyrimu, olimpinės žaidynės iš tikrųjų buvo K. Griaznovo taikinys. „Prancūzai, – prieš du mėnesius sakė jis savo viršininkui iš FSB, – apturės tokią atidarymo ceremoniją, kokios neturėjo niekas kitas.“
1984 m. gimęs vyras buvo sulaikytas savo namuose Paryžiuje, jis įtariamas „perdavęs žvalgybos informaciją užsienio valstybei, kad pakurstytų priešiškumą Prancūzijoje“, sakoma antradienį paskelbtame prokurorų pranešime.
Laikraštis „Le Monde“ pranešė, kad policija jo bute rado „diplomatinio susidomėjimo“ dokumentų, įtariama, kad jis dirba Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) žvalgyboje. Prieš tai jis pasirodydavo realybės televizijos laidose ir dirbo virėju Prancūzijos slidinėjimo kurorte.
Šis įvykis sustiprino prancūzų susirūpinimą, kad Maskva iš toli siekia pakirsti tarptautinį renginį.
„Labai tvirtai manome, kad jis ketino organizuoti destabilizavimo, trukdymo, šnipinėjimo operacijas“, – trečiadienį televizijai BFM sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ir pridūrė, kad asmuo „perduotas teisingumo sistemai, kuri galės patvirtinti policijos įtarimus“.
G. Darmaninas sakė, kad Paryžiaus policija suėmė „kitus asmenis iš Rusijos“ ir kad Prancūzijos valdžia atkreipė dėmesį į dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama sukelti baimę ir diskredituoti Paryžiuje vykstančias žaidynes.
Savo planus išpasakojo pats
Gegužės 7-ąją K. Griaznovas išvyko iš Maskvos į Stambulą, iš kurio turėjo skristi į Paryžių, tačiau, kaip rašo „The Insider“, taip prisigėrė, kad Stambule jam neleista įlipti į lėktuvą.
Tada, pasak leidinio, K. Griaznovas automobiliu iš Turkijos nuvyko į Bulgariją, kur turi nekilnojamojo turto, o ten ir vėl prisigėrė bei aplinkiniams žmonėms pradėjo pasakoti, kad į Paryžių išsiruošė ne šiaip sau, o su specialia užduotimi.
„Jie ilgai prisimins šią olimpiadą!“ – tada kalbėjo K. Griaznovas, nors ir nepaaiškino, ką tiksliai turi omenyje.
Sulaukęs skeptiškų žvilgsnių, rusas, kaip rašoma, ėmė mojuoti dokumentu, turėjusiu įrodyti, kad jis iš tiesų turi ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Be to, stebimas liudininkų dar kažkam skambino ir pranešė, kad užduočiai atlikti nusamdė moldavą iš Kišiniovo ir viskas esą eina pagal planą.
Apie keistą svečią bulgarai įspėjo „The Insider“, o leidinio tyrėjai vėliau išsiaiškino, kad K. Griaznovas – tikrai įtartinas tipas.
Prancūzijos leidinys „Le Monde“ rašo, kad Prancūzijos žvalgyba K. Griaznovą stebėjo nuo gegužės, įskaitant jo nesėkmingą mėginimą skristi lėktuvu iš Stambulo į Paryžių ir linksmybes Bulgarijoje.
Įtartini ryšiai
K. Griaznovas gimė Permėje, ten mokėsi teisės, o vėliau persikėlę į Maskvą, kur 2007 metais baigė magistrantūros studijas. Po trejų metų jis netikėtai nusprendė tapti virėju, baigė kursus „Le Cordon Bleu Paris“, garsioje Prancūzijos kulinarijos akademijoje, po to dirbo „Michelin“ žvaigždute įvertintame restorane prabangiame Prancūzijos slidinėjimo kurorte Kurševelyje.
Rusijoje jis periodiškai pasirodydavo įvairiuose televizijos šou. Užmezgė ne tik su kulinarija susijusių ryšių. Sprendžiant iš susirašinėjimo, kurį aprašo „The Insider“, 2008 metais kelionės į Liuksemburgą metu K. Griaznovas susitiko su Robertu Skidelskiu – britų ekonomistu, turinčiu rusiškų ir žydiškų šaknų. R. Skidelskis gaudavo atlyginimą iš Rusijos kaip „RussNeft“ „nepriklausomas direktorius“ ir palaikė Krymo aneksiją. Susirašinėjime K. Griaznovas ir R. Skidelskis šiltai prisimena susitikimą Liuksemburge ir susitaria susitikti Maskvoje.
Ir nors K. Griaznovo biografijoje nematyti visiškai akivaizdžių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnyboms, jo pažįstami, sprendžiant iš susirašinėjimų, žino apie jo ryšius. Pavyzdžiui, 2010 metais K. Griaznovo pažįstamas iš Permės, verslininkas Antonas Michailovas, paprašo jo patikrinti FSB pareigūną ir atsiunčia pastarojo duomenis.
Kaip rašo „The Insider“, už savo ryšius K. Griaznovas galėtų būti dėkingas broliui Dmitrijui, teisininkui, kuris dirba Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės Parlamentinės asamblėjos sekretoriate, kur yra daug žvalgybos pareigūnų. Paryžiuje suimto ruso brolis Dmitrijus turi bendrą vairuotoją su Andrejumi Čekanovu, kuris yra registruotas tame pačiame name, kur butą gavo ir vienas iš Skripalių nuodytojų Denisas Sergejevas ar Sergejus Skvorcovas ir Elena Kulkova, dėl šnipinėjimo sulaikyti Švedijoje.
Įdomu tai, kad K. Griaznovas labai smarkiai ir neslėpė, kad jis nėra tik virėjas. Pavyzdžiui, 2012 metais laiške, kurį gavo „Le Monde“ ir kurį rusas išsiuntė savo nuomojamo buto Prancūzijoje savininkei, jis rašė, kad yra Maskvoje ir „dirba valstybei“, nors nėra jokių duomenų, kad K. Griaznovas kada nors būtų dirbęs kokiose nors valstybinėse įmonėse ar organizacijose.
Iš nutekintų K. Griaznovo laiškų matyti, kad jis buvo mėgėjas išgerti, būtent dėl to santykius su juo nutraukė eilė buvusių merginų.
Gresia 30 metų nelaisvės
Prancūzija dėl K. Griaznovo reagavo be ceremonijų – jis buvo sulaikytas, apkaltintas šnipinėjimu ir dabar jam gresia iki 30 metų laisvės atėmimo.
Kaip rašo „The Insider“, Prancūzijos tarnybų veiksmai suprantami: girto K. Griaznovo pokalbiai apie samdomus moldavus ir provokacijas olimpinėse žaidynėse atsižvelgiant į kontekstą neskamba taip nekaltai, kaip gali pasirodyti.
Dar lapkritį Paryžiuje buvo sulaikyti keli Moldovos piliečiai, rašinėję ant sienų antisemitinius užrašus, tarp kurių buvo ir grasinimai pakartoti tokį teroro aktą, koks buvo įvykdytas 1972 metų olimpinių žaidynių metu, kai į olimpinį kaimelį patekę teroristai vietoje nužudė du, o įkaitais paėmė dar devynis Izraelio delegacijos narius.
Sulaikytieji prisipažino, kad kuratoriai jiems mokėjo po 500 eurų. Paaiškėjo, kad minėtieji kuratoriai yra susiję su prokremliška Moldovos oligarcho Ilano Šoro, dabar besislapstančio Rusijoje, partija, o tų užrašų nuotraukas socialiniuose tinkluose platino su Rusijos GRU susijęs „Doppelgänger“ botų tinklas.
Koks tiksliai buvo K. Griaznovo provokacijos planas per Paryžiaus olimpines žaidynes, nežinoma, tačiau sprendžiant iš to, kad Prancūzija taip greitai rusui pateikė rimtus kaltinimus, jos tarnybos turi tam tikrų žinių ir greitai planai gali būti paviešinti. Kol kas skelbiama, kad tai buvo „didelio masto projektas“, turėjęs sukelti „rimtų pasekmių per tris olimpinių žaidynių savaites“.
