Pratybos turėtų įvykti praėjus šiek tiek laiko po liepos pradžioje planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Lenkijoje, taip pat po Hamburge įvyksiančio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo.
Sekmadienį Kinijos flotilė, kurią sudaro eskadrinis minininkas „Changsha“, fregata „Yuncheng“ ir pagalbinis laivas „Luomahu“, pasuko Baltijos jūros kryptimi. Čia flotilės jau laukia Baltijos laivynas, besirengiantis dalyvauti liepos pabaigoje numatomuose kariniuose mokymuose.
Kaip praneša šią žinią paskelbusi Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, pratybų tikslas – sutvirtinti ir išplėtoti Kinijos bei Rusijos strateginę partnerystę ir veiksmų koordinavimo mechanizmus, taip pat paskatinti draugiškus dviejų šalių karinių pajėgų santykius ir dalykinį bendradarbiavimą.
Nors Pekino ir Maskvos iniciatyva jungtinės pratybos rengiamos ne pirmą kartą (ši praktika tapo įprasta nuo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios), Baltijos jūroje šių šalių pajėgų lig šiol dislokuota nebuvo. Pratybų laikas taip pat pasirinktas neatsitiktinai – juk jos vyks praėjus kelioms dienoms po liepos pradžioje planuojamo D. Trumpo vizito Lenkijoje (o tai juk Baltijos jūros pakrantėje esanti NATO narė) ir G 20 viršūnių susitikimo.
Maskvoje įsikūrusiame tyrimų centre „Observo“ dirbantis karinių veiksmų specialistas ir vadovo pavaduotojas Igoris Delanoe mano, kad pratybų vieta pasirinkta neatsitiktinai.
„Reikia kalbėti apie jūrų pajėgų diplomatiją. Šios Rusijos ir Kinijos flotilių pratybos turi dvejopą reikšmę. Visų pirma, abipusius santykius ypač svarbu stiprinti po 2014 metais įvykusios Ukrainos krizės. Be to, reikia žvelgti ir iš karinių jūrų pajėgų perspektyvos: Rusija ir Kinija rengia tikrai nemažai pratybų, kurių tikslas – išlaikyti vieningas pozicijas pagrindiniais tarptautiniais klausimais“, – sakė I. Delanoe.
2015 metais, per patį Sirijos konflikto įkarštį, jungtinės pratybos buvo surengtos Viduržemio jūroje, o kiek vėliau Kinijos laivai įplaukė į Rusijos uostus Juodojoje jūroje. 2016 metų rugsėjį į dviejų šalių organizuojamas pratybas išplaukė Rusijos laivai: tada pratybos vyko Pietų Kinijos jūroje. Įsidėmėtina, kad jos vyko tada, kai prieš kelias savaites Nuolatinis arbitražo teismas buvo atmetęs Pekino reikštas pretenzijas dėl kokių nors teritorijų šiame regione.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Rusijos bei Azijos santykių analitikas ir žinovas Aleksandras Gabujevas iš Maskvos Carnegie centro.
„Baltijos jūroje, kitaip sakant, visiškai prie pat Europos planuojamas pratybas reikia vertinti D. Trumpui ir NATO perduodamą politinę žinutę, skelbiančią, kad Rusija ir Kinija palaiko ir gina viena kitą“, – mano A. Gabujevas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį ir į tam tikrus niuansus. „Rusija ir Kinija yra dvi galingos valstybės. Ir viena, ir kita yra įsivėlusios į ginčus dėl teritorijų su kaimyninėmis šalimis. Taigi, organizuoti karines pratybas visiškai neutralioje zonoje būtų ganėtinai sudėtinga“, – svarstė A. Gabujevas.
Eskadriniam minininkui „Changsha“ būsimos pratybos yra pirmoji kelionė už gimtosios šalies ribų. Kinijos valstybinės žiniasklaidos kanalais pranešama, kad šis laivas – vienas iš pažangiausių viso pasaulio eskadrinių minininkų, aprūpintas pačia naujausia techninė įranga.
„Šis 052D klasės eskadrinis minininkas yra puikus Kinijos laivyno pažangos pavyzdys. Tai vienas iš didžiausių Kinijos karinių jūros pajėgų antvandeninių laivų. Didesnis yra tik lėktuvnešis. Šį daugiafunkcinį eskadrinį minininką tam tikrais atžvilgiais galima laikyti amerikietiškų „Arleigh Burke“ tipo laivų atitikmeniu. Tokį eskadrinį minininką kinai sukūrė beveik be jokios kitų šalių pagalbos“, – sakė I. Delanoe.
