Niūrus perspėjimas buvo pareikštas tokiu metu, kai dėl kovų Sirijoje cheminių ginklų inspektoriai negalėjo aplankyti dviejų objektų, nors JT vadovas Ban Ki-moonas ir sakė, kad misija iki 2014 metų sunaikinti Sirijos cheminių ginklų arsenalą vykdoma toliau.
L.Brahimi, pasinaudodamas impulsu po praėjusį mėnesį sudaryto JAV ir Rusijos susitarimo sunaikinti Sirijos cheminius ginklus, siekia paramos taikos deryboms „Ženeva 2“, kurias siūloma surengti kitą mėnesį.
Tačiau abejonių dėl šių derybų surengimo sukėlė vis labiau susiskaldančios opozicijos atsisakymas dalyvauti, jeigu prezidentas Basharas al Assadas nesutiks atsistatydinti. Damaskas šį reikalavimą atmeta.
Interviu vienai prancūzų interneto svetainei, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, L.Brahimi sakė, kad B.al Assadas galėtų prisidėti prie pereigos į „naują“ Siriją, bet – ne kaip šalies lyderis.
„Istorija mus moko, kad po tokios krizės grįžimo atgal nebūna“, - sakė šis alžyriečių diplomatas svetainei „Jeune Afrique“, prieš savo pirmąjį nuo gruodžio vizitą Sirijoje. Praėjusį kartą lankydamasis šioje šalyje jis papiktino režimą tvirtinimu, kad visi įgaliojimai turėtų būti perduoti laikinajai vyriausybei.
L.Brahimi, kuris turi didelę patirtį kaip specialus įgaliotinis konfliktams sureguliuoti, pripažino, kad tose derybose „visas pasaulis nedalyvaus“, bet sakė, kad alternatyva politiniam sprendimui gali būti žlugusi valstybė Artimųjų Rytų viduryje.
„Tikrasis pavojus yra tam tikra „somalizacija“, bet dar didesnė ir ilgesnė nei matėme Somalyje“, - sakė jis.
Per Sirijos konfliktą, kuris trunka jau dvejus metus ir septynis mėnesius, žuvo daugiau kaip 115 tūkst. žmonių. Konfliktas kilo režimui ėmus brutaliomis priemonėmis slopinti taikius protestus už demokratiją.
Naujausią smūgį pastangoms dėl taikos sudavė 19 islamistinių sukilėlių grupuočių, kurios sekmadienį pareiškė, kad visi, kas dalyvaus derybose Ženevoje, vykdys „išdavystę“ ir turės atsakyti jų teismuose. Taip šios grupuotės užsiminė apie galimas egzekucijas.