Sutartis buvo pasirašyta 2022-ųjų lapkritį, praėjus daugiau nei pusei metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, kai Jevgenijaus Prigožino vadovaujama grupė „Wagner“ vaidino pagrindinį vaidmenį mūšio lauke.
Palydovinės nuotraukos taip pat buvo naudojamos „Wagner“ operacijoms Afrikoje ir net nepavykusiam maištui birželio mėnesį, dėl kurio grupuotė dabar yra išardyta, o J. Prigožinas ir kiti pagrindiniai veikėjai rugpjūtį žuvo per lėktuvo katastrofą.
Pagal sutartį, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, surašytą anglų ir rusų kalbomis bei pasirašytą 2022 m. lapkričio 15 d., Pekino bendrovė „Beijing Yunze Technology Co Ltd“ pardavė du didelės raiškos Kinijos kosmoso milžinės „Chang Guang Satellite Technology“ (CGST) stebėjimo palydovus tuo metu J. Prigožino verslo imperijai priklausiusiai įmonei „Nika- Frut“.
Kaina už pačius palydovus ir papildomas paslaugas siekė daugiau nei 30 mln. dolerių (235 mln. juanių).
Sutartyje taip pat numatytas vaizdų teikimas pagal pareikalavimą, tai leido „Wagner“ gauti palydovines nuotraukas iš Ukrainos ir Afrikos sričių, kuriose veikė samdiniai, įskaitant Libiją, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką (CAR) ir Malį, AFP sakė saugumo šaltinis Europoje, pageidavęs jo neįvardyti.
Pasak šio šaltinio, 2023 m. gegužės pabaigoje „Wagner“ užsakė netgi Rusijos teritorijos vaizdus visoje trasoje nuo Ukrainos sienos iki Maskvos, kuria birželio pabaigoje per trumpą maištą traukė „Wagner“ pajėgos. Po paros maištas buvo nutrauktas, galutinai nutrūko ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino bei J. Prigožino draugystė.
Vis dėlto sutartyje neužsimenama apie Rusijos teritorijos vaizdus, tad AFP negalėjo to nepriklausomai patikrinti. Tačiau žiniasklaidoje būta pranešimų, kad Vakarų žvalgybos tarnybos, įskaitant Prancūzijos ir JAV, dar prieš maištą turėjo žvalgybos informaciją, kad toks maištas įvyks.
„Rusija neturi tokių pajėgumų“
Europos saugumo šaltinio teigimu, sutartis su Kinijos įmone vis dar galioja. Ji numato dviejų Kinijos palydovų JL-1 GF03D 12 ir JL-1 GF03D 13, skriejančių orbitoje 535 kilometrų aukštyje virš Žemės, įsigijimą. Pagal šią sutartį „Wagner“ taip pat įgijo teisę prašyti kitų palydovinių vaizdų iš tinklo, valdomo Kinijos operatorės CGST, šiandien turinčios apie 100 palydovų ir iki 2025 m. siekiančios turėti jų 300.
Pasak ekspertų, tai, kad „Wagner“ naudojo Kinijos technologijas, rodo, kokios ribotos yra Rusijos galimybės šiame sektoriuje, nepaisant dar nuo Sovietų Sąjungos įsigalėjusios jos, kaip kosmoso galybės, reputacijos.
„Rusija neturi tokių pajėgumų. Jos palydovinė programa pastaruoju metu nebuvo sėkminga. Jie niekaip negali patys to pasidaryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kornelio universiteto (JAV) aviacijos ir kosmoso tyrinėtojas Gregory Falco ir pridūrė, kad šioje srityje rusai nėra stiprūs, o Kinija – sėkminga žaidėja.
Paprašytas pakomentuoti sutartį, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė „nesąs susipažinęs su aprašyta padėtimi“ ir pridūrė: „Kinija visada laikosi apdairaus ir atsakingo požiūrio sprendžiant svarbius eksporto klausimus ir elgiasi griežtai pagal Kinijos politiką, įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus“.
Kinija teikė „Wagner“ palydovų duomenis
Vašingtonas jau žino, kad Kinija teikė „Wagner“ palydovų duomenis.
JAV prekybos departamentas vasario 24 d. paskelbė įtraukiantis „Beijing Yunze Technology“ į savo sankcijų sąrašą, taip pat ir palydovinių vaizdų tarpininkę „Head Aerospace Technology“. „Šie papildymai pagrįsti informacija, kad šios įmonės reikšmingai prisideda prie Rusijos karinės ir (arba) gynybos pramonės ir yra susijusios su veikla, prieštaraujančia JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikos interesams“, – sakoma departamento pranešime.
Balandžio 12 d. Valstybės departamentas taip pat paskelbė sankcijas 80 subjektų ir asmenų, kurie, jo teigimu, toliau įgalina ir palengvina Rusijos agresiją, įskaitant „Head Aerospace Technology“, kurią apibūdino kaip „palydovinių vaizdų perpardavėją, tiekusią Ukrainos vietovių palydovinius vaizdus subjektams, susijusiems su „Wagner“ ir J. Prigožinu“.
AFP pavyko patikrinti sutartį pasirašiusio Rusijos atstovo Ivano Mečetino tapatybę. Daugelio šaltinių teigimu, 40 metų I. Mečetinas yra bendrovės „Concord“, kuriai tuomet vadovavo J. Prigožinas, dukterinės įmonės „Nika-Frut“ generalinis direktorius.
„Nika-Frut registruota kaip maisto prekybos įmonė, tačiau užsiima daugybe kitų veiklų. Tai būdinga J. Prigožino pasauliui“, – sakė skaitmeninių tyrimų nevyriausybinės organizacijos „All Eyes on Wagner“ (AEOW) atstovas Lou Osbornas.
Tyrimas, atliktas remiantis atvirais šaltiniais, parodė, kad „Nika-Frut“, registruota kaip didmeninės prekybos įmonė, 2019 m. išsiuntė kelis maisto prekių užsakymus į CAR kalnakasybos bendrovei „Lobaye Invest“, bendrovės „M-Finans“, anksčiau kontroliuotos J. Prigožino ir susijusios su grupės „Wagner“ veikla CAR, dukterinei įmonei. Nuo praėjusių metų vasario „Lobaye Invest“ yra Europos sankcijų taikinys.
Pasak AEOW, I. Mečetinas per savo karjerą taip pat dirbo su Rusijos kariuomenės padaliniu, atsakingu už materialinę paramą kovinėms pajėgoms, ir per invaziją į Krymą 2014 m. tiekė ginklus ir amuniciją Rusijos karinei žvalgybai GRU.
Stebėtojos teigimu, „Beijing Yunze“ Pekino vardu perka arba parduoda gynybos technologijas. Daugelio Vakarų šaltinių teigimu, bendrovė „Head International“ yra sudariusi rinkodaros sutartį su galingu palydovų gamintoju CGST.
CGST yra „dramblys kambaryje, kai kalbama apie Kinijos kosmoso operacijas“, sakė G. Falco, atkreipęs dėmesį į „įspūdingas“ jos palydovų raiškos galimybes. Šimtas palydovų leidžia kelis kartus praskrieti virš tos pačios dominančios vietos.
Ar Kinijos valdžia žinojo?
Vis dar neaišku, ar Kinijos vadovybė žinojo apie „Wagner“ interesą šį pavasarį prieš maištą gauti pačios Rusijos teritorijos palydovinių nuotraukų.
Pasak saugumo šaltinio Europoje, šie vaizdai visų pirma buvo susiję su Rusijos operacijų Ukrainoje vadaviete Rostove prie Dono, kurią per maištą užėmė „Wagner“, kitais miestais pakeliui į Maskvą, taip pat kitomis karinėmis vietomis, tarp jų Groznu, Kremlių palaikančio čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo tvirtove.
Europos kosmoso ekspertui, dėl temos opumo prašiusiam neskelbti jo pavardės, „akivaizdu“, kad aukščiausios Kinijos valdžios institucijos yra informuotos bet kokiu su CGST susijusiu jautriu klausimu.
Vis dėlto kai kurie analitikai kur kas atsargesni. „Mes pervertiname centralizacijos lygį Kinijoje. Bet kokia operacija gali tapti lyderių, administracijų, tos pačios administracijos padalinių konkurencijos auka“, - sakė Kinijos specialistas Paulas Charonas iš Prancūzijos kariuomenės tyrimų įstaigos IRSEM Paryžiuje.
„Kinai, kaip ir daugelis kitų, galėjo nesuprasti, kas vyko likus kelioms savaitėms iki maišto“, – sakė jis AFP ir pabrėžė, jog sudaryti sutartį tikriausiai paskatino pirmiausia finansinis aspektas.