„Mums rūpi Rygos gyventojų saugumas, todėl Ryga sistemingai ir kruopščiai sprendžia civilinės saugos klausimus. Esu įsitikinęs, kad slėptuvių ir saugių priedangos vietų tinklas turi būti decentralizuotas, kad kilus krizinei situacijai žmogus galėtų greitai rasti priedangą. Savivaldybė toliau tikrina ir tvarko jai priklausančių pastatų – mokyklų, vaikų darželių, socialinių centrų ir kitų vietų – rūsius. Raginu gyventojus tą patį daryti ir savo namuose, įskaitant daugiabučius“, – pabrėžė Rygos meras Vilnis Kirsis.
Tuo tarpu Rygos vicemerė Linda Ozola sakė, kad artimiausiais mėnesiais Rygos gyventojai vis dažniau matys žaliuosius ženklus, žyminčius saugias priedangas mieste.
„Per pirmąjį etapą planuojame parengti ir pažymėti 134 savivaldybei priklausančius objektus. Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (VUGD) skaičiavimais, savivaldybė turi patalpų, kuriose ekstremaliosios padėties atveju laikiną prieglobstį galima suteikti iki 50 000 žmonių. Kartu per šiuos metus planuojame patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio grąžinimo mechanizmą prekybininkams, kurie bus pasirengę paruošti ir pasiūlyti savo patalpas kaip saugios slėptuvės vietas, pavyzdžiui, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius ir panašias patalpas“, – sakė L. Ozola.
