Slėptuvės

Šveicarija nori atnaujinti savo senstančių branduolinių slėptuvių tinklą. Dėl 1963 metais priimto įstatymo šalis jau aplenkė tokias kaimynes kaip Vokietija. Kiekvienam iš 9 mln. Šveicarijos gyventojų, įskaitant užsieniečius ir pabėgėlius, garantuojama vieta bunkeryje, kad jie būtų apsaugoti nuo bomb...

Trečiadienį, spalio 2 d., Rygos miesto savivaldybė Dreilini rajone pradėjo žymėti pirmąsias vietas su saugiomis slėptuvėmis, skirtomis apsaugoti gyventojus stichinių nelaimių ar karinės grėsmės atveju. Buvo pažymėtos slėptuvės „Dzilniņa“ vaikų darželyje ir trijuose greta esančiuose daugiabučiuose. V...

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) spalio pradžioje su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina aptarti slėptuvių šalyje įrengimo planą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. Pasak jo, procesą galima išjudinti dalį iš savivaldos surenkamų 25 mln. eurų gyventoj...

Jau trečius metus tebesitęsiantis ir kasdien nuožmesniu tampantis karas Ukrainoje neleidžia atsipalaiduoti ir verčia prisiminti, kokiame nesaugiame pasaulyje gyvename. Apie grėsmes kalbame dažnai, tačiau ar esame pasiruošę galimiems iššūkiams?

Geri laikai gimdo norą imituoti dar geresnius laikus ir parodyti geresnį save. Juk niekas nesugrius, jei truputį pameluosime ir pagrąžinsime. Nuo to tik gražesni ir geresni patys sau atrodysime. Prisideda ir šventas tikėjimas, kad kalbantysis yra toks reikšmingas, kad kažkas bendrines frazes priims ...

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse – itin prasta situacija su priedangomis: dalis gyventojų neturėtų galimybių tokiose trumpam apsisaugoti, jeigu kiltų pavojus. Savivaldybės neslepia, kad, ieškodamos vietų priedangoms, susiduria su kliūtimis. Vienos aiškina, kad savo saugumu turi rūpintis patys gyve...

Paryžius niekada neturėtų Eifelio bokšto, o Roma – Koliziejaus, jeigu šių didingų statinių autoriai būtų tiek ilgai svarstę, ką ir kaip statyti. Kaip kad apie miesto viešojo transporto ateitį svarsto buvusios ir esama valdžios. Aišku, valdžios neįgalumo, neveiksnumo ir negebėjimo bei neaiškių sandor...

Pagrindinis būdas įveikti oro gynybą – užtvindyti dangų raketomis ar šachedais (rusų naudojamais dronais) taip, kad, net jei dauguma numušama, vis tiek keli pasiekia taikinius. Radiacinio pavojaus atveju (prisiminkime Astravo grėsmę) irgi svarbiausia slėptis pastatuose, kad radioaktyvios medžiagos n...

„Ne visos priedangos turi antrą išėjimą, neturi antisanitarinių sąlygų, neturi elektros energijos, galbūt ir visas konstruktyvas, kuriame įrengta priedanga, yra netinkamas“, – sako Savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius. Jis sako, kad senuose pastatuose įrengti v...

Lietuvoje nuspręsta įrenginėti ne slėptuves, o priedangas, kuriose pavojaus atveju gyventojai galėtų trumpam laikui pasislėpti nuo netiesioginio apšaudymo ir oro pavojaus. Vis dėlto jas turinčios įrengti savivaldybės kalba apie neskiriamą finansavimą ir reikalavimų neatitinkančias priedangas, o Vyri...

Latvijos valdžia paragino gyventojus pasinaudoti kasmetine tradicine „Didžiojo švarinimosi diena“ ir savo rūsius paversti oro antskrydžių slėptuvėmis, nes daugelis šalie sgyventojų baiminasi, kad jie gali tapti kitu Rusijos taikiniu.

„Suprantu, kad taikos metu psichologiškai sudėtinga ruoštis karui, kurio galbūt net nebus. Karas yra blogiausias dalykas žmonijai ir mes negalime numoti ranka į žinojimą, kaip turėtume elgtis, jeigu jis kils. Girdėjau sakant vieną moterį, kad kai ateis karas, mes visi ir sužinosime, kur slėptis ir k...

Kartais visuomenėje kylančios diskusijos pakrypsta įdomia linkme. Štai Vilniaus miesto valdžiai pasiūlius gelbėti Nacionalinio stadiono projektą, šios idėjos oponentai bedė pirštu į prioritetus – sudėtingą geopolitinę situaciją, o prispaustas prie sienos meras pripažino: Vilniuje slėptuvių nebėra. T...

Oro pavojus. Į apie tai įspėjančių sirenų gausmą dalis lietuvių iki šiol reaguoja suglumusiais veidais: kas negirdi, ignoruoja, kam linksma, daliai neaišku, ką daryti. Ukrainiečiai nuo 2022 m. vasario puikiai žino, kad išgirdus sirenas brangi kiekviena akimirka: civiliai skuba į priedangas ar slėptu...

Sovietinės civilinės gynybos slėptuvės tai milžiniški po žeme tūnantys statiniai. Nepriklausomybės laikais jie buvo apleisti, tačiau tai netrukdė juos panaudoti keistiems renginiams.

Karo, apie kurį nuolat kalba politikai, atveju liktume pliki ir basi, o slėptis neturėtume kur. Toks gerų laikų palikimas, nes slėptuvės ir priedangos, kuriose galėtume prisiglausti nuo bombų ir raketų buvo privatizuotos ar parduotos, miestui nepriklauso, o atkurti buvusią struktūrą finansiškai nepa...

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai tvirtina, kad dabartiniai valdantieji stiprindami šalies gynybą, nepakankamai dėmesio skiria slėptuvėms ir kitiems civilinės saugos aspektams.

Sovietmečiu žmonių saugumui užtikrinti įrengtos slėptuvės Lietuvoje galėjo apsaugoti net iki 200 tūkstančių žmonių. Dabar visos senos slėptuvės nebetinkamos naudoti, o naujų slėptuvių – nėra. Tiesa, paaiškėjo, kad civiliams pritaikytų slėptuvių ir nebus. Jos numatytos tik svarbiausias funkcijas teik...

Jau kuris laikas lietuviškos politikos pelkėje nerimsta aistros – kas gi mus gins, jei niekingi rusai sieną kirs ne „Land Cruiser“ ir „Porshe“, bet T-34 arba jo analogu. Kas mumis, mažučiais, pasirūpins ir apgins, nušluostys ašarą, priglaus prie krūtinės ir biudžeto? Juk mes vertybė, nes mūsų kalba ...

Penktadalis šalies savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsaugą gautų 50 procentų gyventojų. Šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti 32 procentai šalies gyventojų. Bet ar ištikus nelaimei žmonės žinotų kur slėptis? Laidoje „Delfi diena“ apie geruosius pavyzdž...