Po D. Trumpo pareiškimo – griežtas atsakas: įvyktų katastrofa

Baltieji rūmai ketvirtadienį išpeikė prezidento posto siekiančio Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad Amerikos sąjungininkai Azijoje turėtų susikurti branduolinius arsenalus, sakydami, kad tai sugriautų dešimtmečius taikytą doktriną ir kad tokio žingsnio pasekmės būtų „katastrofinės“.

Po respublikonų kampanijos favorito pareiškimo, kad jis tapęs prezidentu išvestų JAV karius iš Pietų Korėjos ir Japonijos bei leistų toms šalims pasigaminti branduolinių ginklų, nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojas Benas Rhodesas davė griežtą atkirtį.

„Visa Amerikos užsienio politikos, kiek ji yra susijusi su branduoliniais ginklai, doktrina pastaruosius 70 metų buvo sutelkta į branduolinių ginklų platinimo prevenciją, – pabrėžė B.Rhodesas, kuris yra vienas artimiausių prezidento Baracko Obamos padėjėjų. – Tokia buvo abiejų partijų administracijų pozicija – visų, kurie buvo užėmę Ovalinį kabinetą.“

„Įvyktų katastrofa, jeigu Jungtinės Valstijos pakeistų savo poziciją ir užsimintų, kad mes kaip nors palaikome branduolinių ginklų platinimą“, – pridūrė jis.

Šie komentarai, išsakyti per aukščiausio lygio branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Vašingtone, tapo dar vienu ženklu, kaip D.Trumpo priešrinkiminė retorika trikdo Amerikos ryšius su kitomis šalimis.

Nors anksčiau jo pareiškimai buvo laikomi nevertais dėmesio, D.Trumpo sėkmė pirminiuose rinkimuose ir populiarumas visuomenėje verčia diplomatus vis rimčiau vertinti jos nuostatas, kai šis veikėjas vis labiau artėja prie paskyrimo Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą.

Prezidentas B.Obama pripažino, kad užsienio lyderiai dažnai jo klausinėja apie aštraus tono 2016 metų kampaniją, ruošiantis išrinkti jo pamainą.

B.Rhodesas tvirtino, kad sutartyse išdėstyti JAV įsipareigojimai ginti Japoniją ir Pietų Korėją yra „tvirti kaip uola“.

Tos sutartys, sudarytos dar neišblėsus Korėjos karo žarijoms, dešimtmečius formavo Rytų Azijos geopolitiką, projektuodamos JAV galią Ramiojo vandenyno regione.

Pietų Korėjoje nuolat dislokuojama beveik 30 tūkst., o Japonijoje – 47 tūkst. JAV karių, ir nei viena iš tų šalių neatrodo nusiteikusi tapti branduoline galybe.

Daugelio nuomone, Japonija inžinerinis potencialas yra pakankamas, kad šalis pasigamintų branduolinių ginklų, bet vienintelės atomines atakas patyrusios valstybės visuomenė griežtai nusistačius prieš tokį žingsnį.