Po didžiulių potvynių ekspertai Dubajui numato „neprognozuojamus“ reiškinius

Praėjusią savaitę Dubajų užklupusios liūtys sustabdė susisiekimą oro transportu, apgadino pastatus ir gatves, – o klimato ekspertams ir paprastiems piliečiams kilo klausimas, ar vienas karščiausių ir sausiausių pasaulio miestų turėtų būti geriau pasirengęs ekstremalioms audroms.

Meteorologai jau prieš kelias dienas žinojo, kad Jungtiniams Arabų Emyratams gresia didžiulė audra, valdžios institucijos išplatino įspėjimus, kuriuose prašė piliečių likti namuose. Tačiau didžiausias šalies miestas Dubajus praėjusią savaitę vis tiek buvo paralyžiuotas, nes viena didžiausių liūčių per pastaruosius dešimtmečius užtvindė gatves, namus ir greitkelius.

„Dėl riboto kritulių kiekio lietaus nuotekų valdymo sistemos istoriškai buvo vertinamos kaip „nereikalingos išlaidos“ JAE, sakė Karimas Elgendy, analitinio centro „Chatham House“ Aplinkos ir visuomenės centro asocijuotasis narys. „Regione didėjant kritulių kintamumui ir kylant tokių įvykių tikimybei, minėtų sistemų ekonominis pagrįstumas tampa vis svaresnis.“

Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip karščiai ir liūtys, tampa intensyvesni, dažnesni ir sunkiau nuspėjami. Remiantis ilgalaikėmis mokslinėmis prognozėmis, prognozuojama, kad Artimuosiuose Rytuose oro temperatūra kils, o bendras kritulių kiekis mažės. Tačiau, anot mokslininkų, šiose itin sausringose vietovėse taip pat ims šėlti audros, kurios sukels beprecedentes liūtis. Tai verčia vyriausybes svarstyti, ar prisitaikyti prie retų, bet pražūtingų reiškinių – ir kaip.