Nors dauguma nacionalinių apklausų byloja apie pastovų, nors ir nedidelį, demokratų kandidatės Kamalos Harris pranašumą, kai kuriems jos rėmėjams nerimą kelia tai, kad trijose svyruojančiose valstijose – Pensilvanijoje, Mičigane ir Viskonsine – viceprezidentė tik vos vos lenkia varžovą, o būtent tose valstijose, kaip tikima, būtina surinkti balsų daugumą siekiant patekti į Baltuosius rūmus.
Vienos apklausos rodo, kad svarbiausia svyruojančia valstija laikomoje Pensilvanijoje K. Harris pirmauja 4–6 punktais, bet remiantis kitų apklausų duomenimis, jos pranašumas D. Trumpo atžvilgiu yra mažesnis. Dar mažesni skirtumai kandidatus skiria Mičigane ir Viskonsine, kur, atsižvelgiant į kelias skirtingas apklausas, K. Harris persvara tesiekia 1–2 procentus.
Kaip skelbia „The Guardian“, demokratų nerimą kursto tai, kad per ankstesnius prezidento rinkimus D. Trumpo rezultatai visose trijose valstijose buvo geresni nei prognozuota: 2016 metais jis nedidele persvara nurungė Hillary Clinton, o 2020 metais Joe Bidenas jį aplenkė kur kas mažesniu skirtumu, nei rodė prognozės.
Nerimą didina ir „New York Times“ paskelbta naujausia „Siena“ apklausa, pagal kurią trijose rinkėjų pažiūrų dinamika išsiskiriančiose pietinėse JAV valstijose – Džordžijoje, Arizonoje ir Šiaurės Karolinoje – D. Trumpo palaikymas yra didesnis nei prieš kelias savaites.
Kaip rodo apklausa, respublikonų kandidatas penkiais punktais (50 proc. prieš 45) pirmauja Arizonoje, kur 2020 metais J. Bideno pranašumas tesudarė 10 tūkst. balsų, ir keturiais punktais (49 proc. prieš 45) – Džordžijoje, kur dabartinis prezidentas laimėjo panašiu skirtumu. Šiaurės Karolinoje, kur D. Trumpui gresia neprielankumas dėl neseniai išviešintų senų partijos kandidato į valstijos gubernatorius Marko Robinsono pasisakymų, respublikonų kandidato persvara mažesnė – 49 proc. prieš 47.
Demokratai būgštauja, kad, pasikartojus 2020 metų scenarijui, t. y. tokios kaip tada prognozių paklaidos atveju, D. Trumpas laimės visose septyniose (septintoji – Nevada) svyruojančiose valstijose.
Remiantis „Focaldata“ paviešinta prognoze, kurią sudarant atsižvelgiama į įvairius demografinius veiksnius, lemiančius konkrečių rinkėjų kohortų aktyvumą, K. Harris pranašumas visose svyruojančiose valstijose sumažėja vidutiniškai 2,4 proc.
„Lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, kurių rezultatą gali lemti vos 60 tūkst. balsų, šis skaičius laisvai gali tapti skirtumu tarp pralaimėjusiojo ir nugalėtojo, – teigia Patrickas Flynnas iš startuolio „Focaldata“. – Apklausų rengėjai, kurie [prognozuodami rinkėjų aktyvumą] paprasčiausiai kliaujasi tuo, ką sako žmonės, gali ir vėl suklysti prognozuodami D. Trumpo palaikymą.“
K. Harris rėmėjai guodžiasi vien tuo, kad jei dabartinės apklausos pasirodys tokios pat netikslios kaip per 2022 metų kadencijos vidurio rinkimus, viceprezidentė laimės visose svyruojančiose valstijose, išskyrus Džordžiją.
Vis dėlto kai kuriuos demokratus ši žinia menkai tedžiugina: jie atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apklausas – tiek visos šalies, tiek svyruojančių valstijų – ir H. Clinton, ir J. Bideno pranašumas prieš D. Trumpą buvo didesnis už tą, kurį K. Harris demonstruoja šiuo metu.
„Tai blogas ženklas. Be abejo, tai kelia nerimą, bet, neatsižvelgiant į nieką, reikia dirbti tiek, kiek įmanoma. Manau, padaryti daugiau nei šiuo metu daroma, jau nebegalima“, – cituodamas neįvardyto demokratų senatoriaus žodžius rašė portalas „Hill“.
Demokratų senatorius iš Pensilvanijos Johnas Fettermanas tam pačiam portalui nurodė, kad, neatsižvelgiant į tai, jog iš jo atstovaujamos valstijos gaunami apklausų rezultatai yra palankūs K. Harris, D. Trumpas kelia grėsmę.
„Po 2016 metų apklausos įgijo didelių trūkumų. Tikra tiesa, kad D. Trumpas bus rimtas varžovas Pensilvanijoje“, – sakė jis.
K. Harris rėmėjų nerimą didina ir tai, kad, remiantis „Siena“ apklausos duomenimis, po šį mėnesį vykusių debatų (kuriuos pagal daugelį apklausų laimėjo viceprezidentė) K. Harris įgytas pranašumas prieš D. Trumpą yra mažesnis už bet kurio kito šiame amžiuje debatus laimėjusio kandidato įgytą atotrūkį.
„Apskritai, kaip rodo 34 apklausos, orientuotos į visuomenės nuomonę prieš debatus ir po jų, K. Harris rezultatai pagerėjo tik maždaug vienu punktu“, – nurodė „New York Times“ vyriausiasis apklausų analitikas Nate’as Cohnas ir reziumavo, kad net po debatų padėtis lieka neaiški.
„George’as W. Bushas, Johnas Kerry, Barackas Obama, Mittas Romney, Hillary Clinton, Joe Bidenas ir, aišku, ankstesniuose šių metų debatuose dalyvavęs Donaldas J. Trumpas atotrūkį nuo varžovų sugebėjo pasididinti bent dviem punktais“, – priminė jis.