Tyrimą, kurį vadina „tikrąja „Nord Stream“ dujotiekio sabotažo istorija“, paskelbęs amerikiečių leidinys tikina išsiaiškinęs dujotiekių sprogdinimo sumanymo ir realizavimo detales. Pasak „The Wall Street Journal“, „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sprogdinimą 2022 metų rugsėjį galėjo atlikti šešių ukrainiečių grupė, kurios veiksmus koordinavo aukšti Ukrainos pareigūnai, o finansavo Ukrainos verslininkai. Teigiama, esą operacija buvo vykdoma žinant ir prižiūrint tuometiniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko su pirminiu planu, nors vėliau nesėkmingai bandė sustabdyti operaciją.
WSJ žurnalistai teigia, kad kalbėjosi su keturiais aukštais Ukrainos gynybos ir saugumo pareigūnais, kurie arba dalyvavo operacijoje, arba buvo susipažinę su jos planu. Visi jie teigė, kad „Nord Stream“ buvo teisėtas taikinys Ukrainos gynybiniame kare prieš Rusiją.
Ukrainos prezidento administracija atmeta WSJ paskelbtą versiją ir neigia, kad Ukraina susijusi su „Nord Stream“ sprogdinimu. Prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas komentare „Reuters“ pažymėjo, kad Rusija, o ne Ukraina, turi didelių techninių ir finansinių išteklių, reikalingų tokiai operacijai. M. Podoliakas taip pat pridūrė, kad Ukraina neįgijo jokio strateginio ar taktinio pranašumo dėl incidentų „Nord Stream“.
Audringa naktis
Dujotiekių sprogdinimo idėja gimė 2022 metų gegužę, kai keli Ukrainos kariškiai ir verslininkai susitiko pasidžiaugti įspūdingu Ukrainos pasirodymu atremiant pirmąją Rusijos invazijos bangą, remdamasis šaltiniais teigia leidinys „The Wall Street Journal“. „Kažkas, apsvaigęs nuo alkoholio ir patriotinio užsidegimo, pasiūlė kitą radikalų žingsnį: sunaikinti „Nord Stream“, – šaltinių žodžius cituoja leidinys.
Būtent tada, 2022-ųjų gegužę, esą buvo ir susitarta, kad grupė verslininkų finansuos projektą ir padės kariuomenei jį įgyvendinti. Ukrainos kariuomenė tuo metu tokiam planui neturėjo pakankamai lėšų. Iš viso Ukrainos operacija, anot WSJ, neva kainavo apie 300 tūkst. dolerių.
Taip pat esą buvo sutarta, kad operaciją kontroliuos „generolas, turintis specialiųjų operacijų patirties“. Jo vardo WSJ neįvardija. Vienas iš operacijos dalyvių leidiniui planą apibūdino kaip „viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę“. Minėtasis generolas esą turėtų duoti ataskaitą tuometiniam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužniui.
„Visada juokiuosi, kai žiniasklaidoje skaitau spekuliacijas apie milžinišką operaciją, kurioje dalyvavo slaptosios tarnybos, povandeniniai laivai, dronai ir palydovai“, – vieno Ukrainos karininko žodžius cituoja leidinys „The Wall Street Journal“. – Visa tai gimė po didelių išgertuvių saujelės žmonių, drįsusių rizikuoti gyvybe dėl savo šalies, dėka.“
Visi leidinio pašnekovai savo komentaruose teigė, kad „Nord Stream“ dujotiekiai yra teisėtas Ukrainos gynybinio karo prieš Rusiją taikinys.
„Jokių pėdsakų popieriuje“
WSJ teigia, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis davė žodinį pritarimą operacijai, tačiau paskui bergždžiai bandė ją atšaukti, nes apie tai sužinojo JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir kitų Vakarų šalių žvalgyba.
Pasak keturių leidinio šaltinių, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo sumanytas planas, V. Zelenskis jį palaimino, tačiau ne raštu. „Visi susitarimai buvo žodiniai, kad neliktų jokių pėdsakų popieriuje“, – sakoma WSJ straipsnyje.
Kitą mėnesį, 2022-ųjų birželį, Nyderlandų karinė žvalgyba sužinojo apie ukrainiečių planus ir įspėjo savo kolegas iš CŽA Jungtinėse Valstijose, pasakojo šaltiniai.
Pareigūnų iš JAV ir Vokietijos teigimu, JAV nedelsiant apie tai informavo Vokietiją, kurią per minimus dujotiekius pasiekdavo rusiškos dujos. Tuo pačiu metu CŽA paragino V. Zelenskio administraciją sustabdyti operaciją. V. Zelenskis savo ruožtu įsakė V. Zalužnui sustabdyti operaciją, tvirtino šaltiniai tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose. Tačiau V. Zalužnas įsakymą „praignoravo“, teigia WSJ šaltiniai.
Neįvardytas Ukrainos generolas, kuriam buvo patikėta vadovauti „Nord Stream“ sprogdinimo operacijai, į operacijos plano kūrimą ir koordinavimą įtraukė kelis geriausius Ukrainos specialiųjų tarnybų pareigūnus. Jie jau turėjo patirties organizuojant rizikingas slaptas operacijas prieš Rusiją, teigia WSJ. Leidinio žiniomis, tarp šių pareigūnų buvo pulkininkas Romanas Červinskis. Po to, kai buvo paleistas už užstatą kitoje byloje, jis atsisakė komentuoti „Nord Stream“ sprogdinimą, sakydamas, kad nėra įgaliotas apie tai kalbėti.
Pasak WSJ šaltinių, susipažinusių su šiuo klausimu, R. Červinskis su komanda pirmiausia išanalizavo ankstesnį ir sudėtingesnį vamzdyno sprogdinimo planą, „kurį sukūrė Ukrainos žvalgyba ir Vakarų ekspertai po to, kai 2014 m. Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą“. Tačiau šis planas, kurio detalių WSJ nepateikia, esą buvo atmestas kaip per brangus ir per daug sudėtingas.
Tuomet esą gimė planas su nedideliu laivu ir šešių žmonių komanda. Tai turėjo būti patyrusių kariškių ir civilių, turinčių jūreivystės patirties, grupė.
„Atostogaujantys draugai“
Įgyventinti planą imtasi 2022-ųjų rugsėjį. Vokietijos Rostoko uostamiestyje šešių asmenų grupė išsinuomavo 15-os metrų jachtą „Andromeda“. Pasak Ukrainos kariškių ir šaltinių, susipažinusių su Vokietijos tyrimu, jachta išnuomota per lenkišką kelionių agentūrą, kurią Ukrainos žvalgyba esą įkūrė „kaip priedangą finansinėms operacijoms beveik prieš dešimtmetį“.
Kapitono vaidmens, pasak WSJ, ėmėsi Ukrainos kariškis, kuris operacijos metu dalyvavo kovinėse operacijose pietryčių Ukrainoje. Kad galėtų prisijungti prie operacijos, jis išėjo trumpų atostogų ir jo vadovybė nieko nenumanė apie slaptą planą susprogdinti dujotiekius, sakoma WSJ straipsnyje.
Keturi kiti misijos dalyviai buvo patyrę giliavandeniai narai. Prie komandos taip pat prisijungė daugiau nei 30 metų moteris. Ji, teigiama, buvo pasamdyta ir dėl savo nardymo įgūdžių, ir tam, kad suteiktų patikimumo pasakojimui apie jachtos įgulą, kuri apsimetė atostogaujančiais draugais.
Ukrainiečiai, pasak WSJ, buvo aprūpinti nardymo įranga, palydovine navigacija, nešiojamu sonaru ir viešai prieinamais jūros dugno žemėlapiais, kuriuose nurodyta dujotiekių vieta.
Su Vokietijos tyrimu susipažinę šaltiniai WSJ sakė, kad sprogmenis padėjo keturi narai, dirbę poromis.
„Veikdami aklinoje tamsoje ir lediniame vandenyje jie naudojo galingą sprogmenį, vadinamą HMX, kuris buvo pritvirtintas prie laikmačiu valdomų detonatorių“, – misijos detales aprašo leidinys.
Pasak publikacijos autorių, ir nedidelio tokių sprogmenų kiekio pakaktų susprogdinti vamzdžius, kuriais dideliu slėgiu teka dujos.
Apibūdindamas operacijos riziką dalyviams, leidinys priduria, kad vos po 20 minučių tokiame gylyje reikia maždaug trijų valandų dekompresijos. Net ir vėliau žmogus turi susilaikyti nuo nardymo bent 24 valandas arba rizikuoja rimtai susižaloti.
Dėl blogų oro sąlygų įgula buvo priversta neplanuotai sustoti Švedijos Sandhamno uoste. Be to, vienas iš narų netyčia numetė sprogstamąjį įtaisą ant jūros dugno. Todėl įgula svarstė, ar nutraukti operaciją dėl oro sąlygų. Tačiau netrukus audra nurimo ir operacija buvo įgyvendinta.
„Liudininkai iš kitų Sandhamne prišvartuotų jachtų pastebėjo, kad „Andromeda“ buvo vienintelis laivas, ant kurio stiebo buvo iškelta nedidelė Ukrainos vėliava“, – rašo WSJ.
Vokietijos tyrimas
Kaip rašo WSJ, remdamasis trijų šaltinių informacija, V. Zelenskis bandė išreikšti savo nepasitenkinimą V. Zalužnui, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas jo kritiką atmetė.
V. Zalužnas esą paaiškino V. Zelenskiui, kad kai komanda išvyko vykdyti misijos, ji liko be ryšio ir operacijos buvo neįmanoma atšaukti – juk bet koks Ukrainos kontaktas su komanda galėjo sukompromituoti visą operaciją.
„Zelenskiui pasakė, kad tai tarsi torpeda – paleidus ją į priešą, jos nebegalima atšaukti, ji tiesiog skrenda toliau, kol sprogsta“, – WSJ citavo aukšto rango karininką, kaip tvirtinama, susipažinusį su V. Zelenskio ir V. Zalužno pokalbiu.
WSJ detaliai pasakojo, kaip būtent Vakarų žvalgybai ir Vokietijos tyrėjams pavyko susidaryti bendrą operacijos paveikslą. Raktinį vaidmenį čia atliko Nyderlandų žvalgybininkų, kurie išsiaiškino sprogdinimo detales ir perdavė jas CŽA, informacija. Amerikiečiai ja pasidalino su Vokietijos pareigūnais.
Jau po kelių dienų po incidento, 2022-ųjų spalį, Nyderlandų žvalgybos ataskaitoje buvo detaliai aprašyta operacija, įskaitant tai, kokiu buvo pasinaudota laivu ir koks buvo galimas jo įgulos maršrutas.
Vokietijos policija, tirianti dujotiekių sprogdinimo bylą, dėl keitimosi įslaptinta žvalgybine informacija taisyklių negalėjo susipažinti su Nyderlandų ataskaita, „kurioje su išpuoliu siejamas V. Zalužnas ir Ukrainos kariuomenė“. Tiesa, žvalgybos pareigūnai Vokietijos policiją informavo apie svarbiausias detales, rašo WSJ.
Vokiečių tyrėjai apklausė dešimtis galimų liudininkų, ištyrė jūros dugną sprogimo vietoje ir išanalizavo didžiulius duomenų kiekius: nuo mobiliojo ryšio ir judėjimo istorijos iki finansinių sandorių
Jiems ypač padėjo tai, kad, skubėdama palikti Vokietiją, sabotažo grupė neišvalė jachtos. Tai leido vokiečių detektyvams aptikti sprogmenų pėdsakų, įgulos narių pirštų atspaudų ir DNR. Vėliau tyrėjai nustatė mobiliųjų telefonų numerius, atkūrė visą jachtos, sustojusios Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Lenkijoje, maršrutą. JAV institucijos iš „Google“ gavo ir vokiečiams perdavė Ukrainos verslininko elektroninio pašto adresą, kuriuo jis naudojosi nuomodamasis laivą. Minėtas Ukrainos verslininkas, kurio pavardė tekste neatskleidžiama, nuo 2022 m. gegužės vidurio bendravo su keliomis laivų nuomos įmonėmis Švedijoje ir Vokietijoje.
Atskira Vokietijos tyrėjų problema tapo bendradarbiavimas su Lenkijos valdžios institucijomis, juk, kaip tvirtina WSJ, ukrainiečiai iš dalies naudojosi Lenkija kaip logistikos baze ir buvo sustoję Lenkijos Kolobžego uoste Lenkijos pareigūnai taip ir nepateikė vokiečiams uosto vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir teigė, kad tokie įrašai neegzistavo, nes buvo nuolat trinami. Nepaisant to, jau 2022 m. lapkritį Vokietijos tyrėjai manė, kad už sprogdinimų stovi ukrainiečiai.
Kas tas Volodymyras Z.?
2024-ųjų birželį Vokietija išdavė pirmąjį arešto orderį šioje byloje. Jis buvo išduotas Ukrainos piliečiui, profesionaliam nardymo instruktoriui, kuris tuo metu esą buvo Lenkijoje, dėl tariamo dalyvavimo sabotažo operacijoje.
Vokietijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad įtariamas ukrainietis įvardijamas kaip Volodymyras Z.
„Politico“ paskelbė, kad minimas asmuo yra Vladimiras Žuravliovas – nardymo instruktorius iš Kyjivo. Kaip rašo portalas „Meduza“, pats V. Žuravliovas neigia prisidėjęs prie sprogdinimo. Žurnalistams jis teigė pirmą kartą išgirdęs apie jam pareikštus įtarimus. Atsakydamas į klausimą, ar dalyvavo organizuojant sabotažą, V. Žuravliovas atsakė „ne“, po ko pokalbis telefonu baigėsi.
„Dabar Vokietijos tyrimas daugiausia sutelktas į V. Zalužną ir jo padėjėjus, sako šaltiniai, susipažinę su tyrimu, nors jie neturi jokių įrodymų, kuriuos galima būtų pateikti teisme“, – sakoma WSJ straipsnyje. Be to, V. Zalužno paskyrimas Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje suteikia jam imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, pabrėžia leidinys.
Lenkija trečiadienį patvirtino, kad gavo Vokietijos arešto orderį sulaikyti ukrainietį, įtariamą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažu 2022 m., tačiau įtariamasis, kaip teigiama, išvyko į Ukrainą dar nespėjus jo sulaikyti.
WSJ straipsnyje šis faktas vadinamas „rimtu smūgiu Vokietijos tyrimui“. Manoma, kad dabar visi, tikėtina, su dujotiekių sprogdinimu susiję asmenys vengs išvykti už Ukrainos ribų.
„Ukrainos pareigūnai, dalyvavę operacijoje arba susipažinę su jos planu, mano, kad nė vieno iš vadų nebūtų įmanoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes, išskyrus pokalbius tarp pareigūnų, kurie iš pradžių sutarė dėl noro susprogdinti vamzdynus, nėra jokių įrodymų“, – reziumuoja WSJ.
„Nė vienas iš jų neduos parodymų, nes priešingu atveju jiems tektų liudyti prieš save“, – savo šaltinį cituoja WSJ.