Pontifikas savo pareiškime paminėjo Rusijos Federacijos „didybę“ ir pažymėjo, kad rusai yra „didžiosios“ Rusijos valdovų Petro I, Jekaterinos II ir kitų imperijų palikuonys.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka įvertino, kad po tokiais žodžiais, kurie sklinda iš popiežiaus lūpų, sąmoningai ar nesąmoningai skamba imperialistinės propagandos tezės.
Jis priminė, kad rusai mėgsta frazes apie „dvasinius ryšius“,„Motinos Rusijos“ išgelbėjimą ir kitus pareiškimus, kuriais agresorius pateisina save dėl pralieto ukrainiečių kraujo.
„Labai apmaudu, kad Rusijos didžiųjų galių idėjos, kurios iš tikrųjų yra Rusijos chroniško agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai skamba iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, yra būtent atverti Rusijos jaunimo akis į destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“, – sakė O. Nikolenko.
Popiežius rusams apie jų imperinę praeitį kalbėjo per Rusijos katalikų jaunimo susitikimą Sankt Peterburge. Renginys vyko rugpjūčio 25 d. Popiežiaus pagrindinės citatos iš karto išplito per Rusijos Federacijos žiniasklaidą ir buvo paskelbtos Dievo Motinos arkivyskupijoje Maskvoje.
Pareiškime popiežius padėkojo Rusijos jaunimui už jų „būdą būti rusais“, taip pat paragino nepamiršti, kad Rusijos visuomenė yra „didžiosios Rusijos motinos“ paveldėtoja.
Tai jau ne pirmas skandalu tapęs popiežiaus pareiškimas, kai vyksta Rusijos ir Ukrainos karas. Anksčiau popiežius kreipėsi į Rusijos valdžią, kad ši pratęstų susitarimą su Ukraina dėl grūdų eksporto, ir rusus bei ukrainiečius pavadino broliais.
Popiežius Pranciškus dėl savo komentarų apie karą Ukrainoje ne kartą buvo patekęs į kritikos viešojoje erdvėje centrą. Praėjusiais metais pontifikas pareiškė, kad karo žiaurumas nėra vykdomas rusų tautos, kuri, pasak jo, yra didi. Tai pasakęs popiežius paminėjo rusų rašytoją Fiodorą Dostojevskį ir teigė, kad jis „iki šiol mus įkvepia, įkvepia krikščionis mąstyti apie krikščionybę“.
Kaip skelbė „Vatican News“, prasidėjus karui Ukrainoje popiežius susitiko su Rusijos ambasadoriumi, kuriam išreiškė norą vykti į Maskvą ir prireikus pasikalbėti su V. Putinu.
„Iš Lavrovo gavau labai mandagų atsakymą, kuriame jis padėkojo, bet atsakė, kad šiuo metu tai nėra būtina“, – sakė popiežius Pranciškus.
Interviu metu jis teigė, kad du kartus jau kalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir seka situaciją.
„Mane stebina žiaurumas, kuris galbūt nėra rusų tautos, nes rusų tauta yra didi tauta. Tai yra samdinių, kareivių, kurie eina į karą kaip į nuotykį (žiaurumas)... Man labiau patinka taip galvoti, nes labai gerbiu rusų tautą, rusų humanizmą. Tik pagalvokite apie Dostojevskį, kuris iki šiol mus įkvepia, įkvepia krikščionis mąstyti apie krikščionybę“, – kalbėjo pontifikas.
„Labai gerbiu rusų tautą, taip pat labai gerbiu ir ukrainiečių tautą. Kai man buvo vienuolika metų, netoli manęs buvo kunigas, kuris celebravo ukrainiečių kalba ir neturėjo ministrantų. Jis išmokė mane tarnauti mišias ukrainietiškai, visas tas ukrainietiškas giesmes aš žinau jų kalba, nes išmokau jas vaikystėje. Taigi ukrainiečių liturgijai jaučiu labai didelį prieraišumą. Esu tarp dviejų tautų, kurias myliu“, – sakė popiežius, akcentavęs, kad didžiausia pasaulio nelaimė, anot jo, yra ginklų pramonė.
Popiežius Pranciškus praėjusių metų rugpjūtį Kremliaus propagandistę Darją Duginą, vieno iš „rusų pasaulio“ ideologų Aleksandro Dugino dukterį, kuri ne kartą aiškino, kad Bučos skerdynės ir moterų bei vaikų prievartavimai, surengti rusų kareivių, yra Ukrainos „režisūra“, pavadino „nekalta karo auka.“ D. Dugina žuvo sprogus bombai po jos automobiliu.
„Aš galvoju apie vargšę merginą, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje. Dėl karo kenčia nekalti“, – sakė jis.
Tuomet Šventasis Sostas patikslino popiežiaus poziciją, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.
„Šventojo Tėvo žodžiai šiuo dramatišku klausimu turėtų būti suprantami kaip žmogaus gyvybės ir su ja susijusių vertybių gynimas, o ne kaip politinė pozicija“, – buvo sakoma Šventojo Sosto pareiškime.
Jame taip pat buvo pabrėžiama, kad karą Ukrainoje inicijavo Rusijos Federacija ir kad pontifiko pasisakymai yra „aiškūs ir nedviprasmiški, smerkiantys (karą) kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.
Popiežius Pranciškus praėjusių metų birželį buvo pareiškęs, kad „situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“ NATO. Tai sukėlė audringą visuomenės reakciją.
Tų pačių metų rugpjūtį pontifikas taip pat sakė, kad jis meldžiasi už Ukrainą, „už nekaltus žmones, kurie kenčia dėl beprotybės, visų šalių beprotybės, kadangi karas yra beprotybė“.