„D. Trumpo sugrįžimas būtų naudingas sukrėtimas, kuris leistų ES judėti į priekį, panašiai kaip pandemija ar energetikos krizė prasidėjus karui Ukrainoje“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems cituojamiems asmenims, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti nevaržomai.
Ši nuomonė, kuria konfidencialiai pasidalijo keli ES diplomatai ir ES pareigūnai, kyla ne dėl simpatijų respublikonų kandidatui ar jo politiniams pasiūlymams.
Visgi antroji D. Trumpo kadencija būtų kaip „kartūs vaistai“ susiskaldžiusiai Europos Sąjungai, – būtini, kad ji, kaip blokas, galėtų įveikti nesutarimus ir judėti į priekį, „Politico“ teigė šeši ES diplomatai ir pareigūnai.
Jų manymu, D. Trumpo prezidentavimas būtų toks priešiškas Europai, kad blokui neliktų nieko kito, kaip tik didinti išlaidas gynybai, stiprinti savo technologijų sektorių ir aiškiau apibrėžti savo politiką Kinijos atžvilgiu. Vis dėlto pareigūnai sako negalintys atsikratyti skaudžių prisiminimų apie pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai jis plūdo lyderius, vadino Briuselį „pragaro skyle“ ir pradėjo prekybos karą prieš bloką.
ES pareigūnai ir vadovai paprastai atvirai nekomentuoja užsienio rinkimų. Tik užsimena, kad Europa turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui – ar tai būtų D. Trumpo, ar demokratų kandidatės Kamalos Harris pergalė.
Pokalbiuose su „Politico“ minėti ES pareigūnai ir diplomatai ne tiek nurodė savo politines preferencijas, kiek analizavo, kaip šeimininkų pasikeitimas Baltuosiuose rūmuose galėtų paskatinti politikos pokyčius Europoje.
Problemos
D. Trumpo pergalė gali turėti seisminį poveikį bloko ateičiai – nuo Ukrainos iki gynybos ir Europos kovos su ekonominiu nuosmukiu. Kai kuriems europiečiams tokie pokyčiai gali būti teigiami.
Akivaizdžiausia sritis, kurioje D. Trumpo prezidentavimas galėtų pakurstyti pokyčius Europoje, yra gynyba ir karas Ukrainoje. Buvęs prezidentas nevengia kaltinti Europos, neva ši naudojasi JAV karine apsauga per NATO, ir, kaip pranešama, grasina visiškai išstumti Vašingtoną iš aljanso.
Kalbant apie Rusijos karą Ukrainoje, D. Trumpas yra žadėjęs užbaigti jį kitą dieną po savo perrinkimo – tikriausiai be Kyjivo sutikimo. Jei D. Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jo administracija gali padidinti spaudimą Europai dėl „naštos pasidalijimo“ labiau nei bet kada, nuo pat aljanso įkūrimo 1949 metais. Na ir puiku, tvirtina šie pareigūnai.
„D. Trumpas padeda didinti informuotumą apie gynybos finansavimą, tačiau mums reikia tikro šoko efekto, kad ši diskusija pasikeistų, – sakė vienas ES pareigūnas.
Vienas iš ES diplomatų pridūrė: „Šioje atmosferoje, kai kartais atrodo, kad esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, [D. Trumpas] atrodo labiau nusiteikęs prieš karus.“
Arba paimkime ginklų Ukrainai finansavimo klausimą. Šiuo metu grupė ES šalių nori bendrai skolintis pinigų (išleisdamos „euroobligacijas“) ir taip padidinti bendrą Kyjivui skiriamų lėšų sumą. Tačiau šiam žingsniui, be kita ko, priešinasi tokios „taupios“ valstybės kaip Vokietija ir Nyderlandai.
Tie, kurie pasisako už gynybos euroobligacijas, tikisi, kad antroji D. Trumpo kadencija prezidento poste gali suaktyvinti šias šalis, panašiai kaip tai padarė pandemija, – ir paskatinti jas pritarti bendram skolinimuisi. Ir priešingai, K. Harris pergalė „suteiktų dar daugiau argumentų tiems, kas priešinasi šiai idėjai ir tvirtina, kad [bendras skolinimasis] yra „miręs“, – sakė vienas ES diplomatas.
Panaši logika galioja ir seniai įstrigusiems Europos bandymams suderinti bendrąją rinką ir išjudinti anemišką bloko ekonomiką.
Rugsėjo mėnesį paskelbtoje svarbioje ataskaitoje buvęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi perspėjo, kad Europai gresia neišvengiamas ekonomikos nuosmukis. Jo tvirtinimu, blokui reikia suvienodinti savo rinkas ir masiškai investuoti į pramonės pajėgumus, norint išvengti tolesnio atsilikimo nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Tačiau reformos, kuriomis siekiama suderinti ES rinką, ypač jos finansų sektorių, taip ir nepasistūmėjo į priekį, nepaisant dešimtmetį trukusių svarstymų.
Dar viena D. Trumpo kadencija galėtų tapti katalizatoriumi, kuris priverstų nenorinčias to daryti šalis pagaliau sutikti su bendra savo bankų ir akcijų rinkų priežiūra, tvirtina šie pareigūnai.
„Kaip nuo M. Draghi ataskaitos skaitymo pereiti prie M. Draghi ataskaitos įgyvendinimo? Štai kur D. Trumpas galėtų pastūmėti reikalus tam tikra linkme“, – sakė vienas iš minėtų pareigūnų, turėdamas omenyje buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi 2024 m. ataskaitą apie Europos konkurencingumą ir ES ateitį.
Kalbant apie prekybą, D. Trumpo sugrįžimas taip pat galėtų būti pokyčių varomoji jėga, paskatinanti bloką laikytis labiau protekcionistinio požiūrio, už kurį pasisako prancūzai.
Pernai susirūpinimas dėl galimo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus po lapkričio rinkimų paskatino Briuselį ir Vašingtoną išspręsti ilgalaikį transatlantinį ginčą dėl plieno ir aliuminio tarifų, kilusį dar per pirmąją D. Trumpo kadenciją. Šios pastangos niekur nenuvedė, nes abi šalys nerado bendros kalbos, o jų dėmesį atitraukė Izraelio ir „Hamas“ karas.
Briuselis įsipareigojo atidėti atsakomuosius muitus iki 2025 m. kovo – praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai prisieks naujasis JAV prezidentas. Europos Sąjunga nori išvengti plataus masto prekybos karo su JAV, tačiau šį kartą yra geriau pasirengusi prireikus atsikirsti Vašingtonui.
O klimato srityje Europa, Jungtinės Valstijos ir panašiai mąstančių šalių vyriausybės skuba apsaugoti savo pasaulinę klimato strategiją nuo galimo D. Trumpo atmetimo.
„Perimti likimą į savo rankas“
Apskritai šį kartą Briuselis yra geriau pasirengęs, sakė keli ES pareigūnai.
2016 metais D. Trumpo pergalė ir jos padariniai transatlantiniams santykiams buvo didžiulė staigmena. Dabar Europos lyderiai mano geriau suvokiantys, kas laukia, ir tam ruošiasi.
Dar viena grupė, kuri neprieštarautų D. Trumpo sugrįžimui, yra Kinijos griežto kurso šalininkai.
Juk būtent dėl D. Trumpo administracijos spaudimo kelios Europos šalys atsisakė sutarčių su Kinijos telekomunikacijų milžine „Huawei“, JAV išreiškus susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo.
Vokietija ypač vengia konfrontacijos su Kinija dėl „Huawei“, baimindamasi, kad Pekinas gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš jos automobilių pramonę. Kiek anksčiau šiais metais šalis sutiko savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakyti Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“, tačiau terminą nukėlė toliau, nei tikėtasi.
Dabartinio [Joe Bideno] prezidentavimo metu Vašingtono tonas Europos atžvilgiu buvo taikesnis. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas 2021 m. Europai sakė, kad Jungtinės Valstijos „neprivers savo sąjungininkų rinktis „mes arba jie“ kalbant apie Kiniją“.
Valdant D. Trumpui, toks taikingas požiūris gali pasikeisti 180 laipsnių kampu – tai būtų palanku Kinijos griežto kurso šalininkams.
„[Europos Komisijos pirmininkė Ursula] von der Leyen aiškiai nori griežtesnio požiūrio į Kiniją, tačiau ji susiduria su dvejojančių valstybių narių, pirmiausia Vokietijos, pasipriešinimu, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Nedidelis postūmis iš kitos D. Trumpo administracijos jai greičiau padėtų, nei pakenktų.“
Artėjant lapkričio 5 d. rinkimams, neverta tikėtis, kad Europos pareigūnai viešai išsakys šias nuomones. D. Trumpas yra labai nepopuliarus didžiojoje Europos dalyje, o už jo palaikymą galima gauti nedaug politinių taškų.
Tačiau pareigūnai teigia, kad galbūt atėjo laikas priimti autonomiją, ir siūlo Europai ruoštis dideliems pokyčiams ES ir JAV santykiuose, kad ir kas būtų išrinktas.
„Europiečiai turi perimti savo likimą į savo pačių rankas, neatsižvelgiant į tai, kas bus išrinktas JAV prezidentu“, – praėjusią savaitę per Prancūzijos televiziją sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas.