P. Porošenka šeštadienį pranešė, kad jis buvo „sąmoningai“ sulaikytas prie sienos ir kad jam buvo neleista išvykti iš šalies. Buvęs lyderis apkaltino vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.
P. Porošenka buvo gavęs oficialų leidimą nuvykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų vadovų susitikimą, bet negalėjo jame dalyvauti.
Tačiau pirmadienį P. Porošenka, kuris yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, sakė galėsiantis nuvykti į kitą susitikimą, kai Europos Sąjungos šalių vyriausybės, kurių jis neįvardijo, įsikišo į šį reikalą.
2014–2019 metais prezidento pareigas ėjęs P. Porošenka nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24-ąją dažnai rodydavosi viešumoje.
Eksprezidento vadovaujama partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente po prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos.
Jo partija pareiškė esanti „įsitikinusi, kad valdžia sąmoningai neišleido Porošenkos“ į NATO susitikimą praeitą savaitgalį.
P. Porošenka planavo Vilniuje „paraginti sąjungininkus suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą per birželį Madride vyksiantį viršūnių susitikimą, sakoma jo spaudos tarnybos pranešime, gautame naujienų agentūros AFP.
Jis taip pat turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir grupe Europos parlamentarų.
Tačiau buvęs lyderis dabar galėjo išvažiuoti į Roterdamą Nyderlanduose, kur vyks Europos politinių partijų atstovų susitikimas.
„Paspaudus Europos Parlamento deputatams ir ES šalių vyriausybėms Petro Porošenka galėjo išvykti į užsienį dalyvauti Europos liaudies partijos viršūnių susitikime ir suvažiavime Roterdame“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
Ten pat nurodoma, kad buvęs lyderis prie sienos su Lenkija „parodė tuos pačius dokumentus“, su kuriais jį anksčiau dukart buvo atsisakyta praleisti.
Į valdžią atėjus V. Zelenskiui P. Porošenka atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtariamos valstybės išdavystės ir korupcijos. Vienas iš kaltinimų – kad jis padėjo šalies rytiniame Donbaso regione įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams pardavinėti anglis Ukrainos vyriausybei. Buvęs prezidentas šiuos kaltinimus neigia.
Įsiveržus Rusijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms partijoms leido toliau veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – tylų susitarimą, kad visos partijos atidės į šalį vidaus politinius nesutarimus ir susivienys kovai su priešu.