„Copernicus“ remiasi duomenimis, paremtais milijardais matavimų, kuriuos visame pasaulyje atliko palydovai, laivai, lėktuvai ir meteorologinės stotys.
Ir Europoje praėjusi vasara buvo karščiausia nuo stebėjimų pradžios. Čia vidutinė temperatūra 1,54 laipsnio viršijo 1991–2020 m. vidurkį.
Vidutinė paviršiaus temperatūra pasaulyje rugpjūtį siekė 16,82 laipsnio Celsijaus ir buvo 1,51 laipsnio aukštesnė už priešindustrinį lygį.
1,5 laipsnio riba viršyta jau 12 iš praėjusių 13 mėnesių. Nepaisant to, Paryžiaus klimato tikslas – ilguoju laikotarpiu klimato šilimą išlaikyti žemiau 1,5 laipsnio, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, dar nėra prarastas.
Visi 2024-ieji metai taip pat gali tapti šilčiausiais nuo matavimų pradžios. „Copernicus“ duomenimis, vidutinė globali temperatūros anomalija nuo metų pradžios buvo 0,7 laipsnio didesnė už 1991–2020 m. lyginamojo laikotarpio vidurkį – tai didžiausia kada nors išmatuota vertė.