„Pasinaudodama Vakarų ir tiesiogiai Jungtinių Valstijų silpnumu, Rusija 2008 m. pradėjo plėsti „saugumo erdvę“. Jau vėliau, 2014 m., tylint tiems patiems kolektyviniams Vakarams, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, kuris galiausiai tapo kruviniausiu XXI a. karu Europos centre“, – sakė jis.
Pasak V. Zalužno, Vakarų politikai yra „savo rinkėjų įkaitai“ ir turi „melstis“ apie būtinybę vengti eskalacijos. To priežastimi jis laiko nuolatines Kremliaus pastangas įbauginti Vakarus kalbomis apie „raudonąsias linijas“ ir branduolinių ginklų žvanginimą.
„Kolektyviniai Vakarai netikėjo Ukraina. Todėl Vakarų spauda, bijodama Putino, davė Ukrainai iš pradžių tris valandas, paskui tris dienas. Paskui, ateidami į pagalbą Ukrainai, Vakarai, bijodami arba branduolinio karo, arba eskalacijos, nesuteikė Ukrainai reikiamo ginklų skaičiaus, todėl mes negalėjome pasiekti tam tikrų reikšmingų laimėjimų ir įžengėme į užsitęsusio karo būseną“, – sako buvęs AFU vadas.
Pasak V. Zalužno, būtent 2023 m. vasarą Ukraina prarado galimybę pati „užbaigti karą“. Jis pažymėjo, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sudarė neformalų aljansą ir plečia savo įtaką per BRICS. Ukrainos ambasadorius išreiškė abejonę, ar šis blokas kuriamas tik tam, kad nugalėtų Ukrainą.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarai veltui remiasi senais ginklais kaip savo karinės galios garantija.
„Norite to ar nenorite. Nori to jūsų ginklų gamintojai su kontraktais rankose ar ne, deja, karyba pasikeitė. 1953 m. modelio karo nebebus. Jis baigėsi 23-iųjų vasarą Ukrainoje. Tuo metu, kai į mūšio lauką atėjo robotai. (...) Jiems vadovavo dirbtinis intelektas. (...) NATO tyli. O kaip tada su pasauliniu saugumu? O gal jis vis dar grindžiamas naikintuvais, lėktuvnešiais ir itin brangiomis raketomis? Šiek tiek jus nuliūdinsiu. Ne. Deja“, – pareiškė generolas.
