Kaip rašo UNIAN, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbė po skaudžios jo partijos nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose ji turėjo nusileisti prieš imigraciją kovojančiai Marine Le Pen politinei jėgai „Nacionalinis susivienijimas“. Ši partija istoriškai siejama su rasizmu bei antisemitizmu, be to, itin priešiškai vertina Prancūzijos musulmonų bendruomenę.
Anot AP, Prancūzijos prezidentas dėjo vilčių, kad šalies piliečiai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose išreikš palaikymą nuosaikesnei politikai ir prie valdžios ultradešiniųjų neprileis.
„Deja, taip, panašu, gali ir neįvykti. Prieš rinkimus atlikti visuomenės tyrimai rodo, kad „Nacionalinis susivienijimas“ turi tvirtą elektorato palaikymą ir nemenkų šansų iškovoti parlamentinę daugumą. Tokiu atveju E. Macronas, kaip ir tikimasi, ministru pirmininku paskirs 28 metų „Nacionalinio susivienijimo“ lyderį Jordaną Bardellą“, – teigia „Associated Press“.
Anksčiau J. Bardella yra sakęs, kad ministro pirmininko įgaliojimus panaudotų tam, kad sukliudytų E. Macronui ir toliau remti nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą ilgo nuotolio ginkluote. Ir tai nestebina: „Nacionalinis susivienijimas“ su Rusija susijęs istoriniais ryšiais.
Be to, minima ultradešiniųjų partija atvirai abejoja pilietybės teise Prancūzijoje gimusiems asmenims ir norėtų apriboti Prancūzijos piliečių, turinčių dvigubą pilietybę, teises. Anot kritikų, tai griauna esminių žmogaus laisvių pagrindą ir kelia grėsmę demokratinėms Prancūzijos vertybėms.
Nors E. Macronas ir patikino, kad anksčiau laiko iš posto nesitrauks (jo kadencija baigsis 2027 metais), jeigu po rinkimų susiklostytų būtent tokia politinė situacija, jo pozicijos tiek šalies viduje, tiek pasaulinėje arenoje pastebimai susilpnėtų, pabrėžia analitikai, kuriuos cituoja AP.
Pabrėžiama, kad pirmojo rinkimų turi rezultatai padės susidaryti nuomonę apie bendrąsias elektorato nuotaikas, tačiau nebūtinai nulems naująją parlamento sudėtį.
Priešlaikinių rinkimų baigtį prognozuoti gana sudėtinga dėl keblios balsavimo sistemos. Ir tai dar ne viskas – pertraukos tarp dviejų rinkimų turų metu partijos stengtis formuoti aljansus vienose balsavimo apygardose, o iš kitų – trauktis. Seniau tokie taktiniai manevrai ne kartą padėjo neleisti radikaliosios dešinės kandidatams patekti į valdžią. Skirtumas tik tas, kad šiuo metu M. Le Pen partijos šalinininkų kaip reikiant padaugėjo.
Fiksuojamas didesnis rinkėjų aktyvumas negu anksčiau
Rinkėjų aktyvumas pirmalaikiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose sekmadienį 17 val. (1500 GMT) buvo 59,39 proc., pranešė Vidaus reikalų ministerija, maždaug 20 punktų daugiau nei tuo pačiu etapu per paskutines tokias apklausas 2022 m.
Tai prilygtų 67,5–69,7 proc. galutiniam rinkėjų aktyvumui, kai balsavimo apylinkės užsidarys šį vakarą, rodo kelių balsavimo organizacijų prognozės. Galutinis rinkėjų aktyvumas 2022 metais siekė vos 47,5 proc.