„Esame pasirengę sudaryti susitarimus ir kompromisus, o pastarieji reiškia, kad nė viena šalis nebus visiška laimėtoja ar visiška pralaimėtoja. Tai reiškia, kad Serbija ir albanai turi būti vienodai patenkinti arba, tiksliau sakant, vienodai nepatenkinti“, – sakė M. Vučevičius.
Gegužę pradėjęs eiti pareigas M. Vučevičius laikosi subtilios diplomatinės linijos, Belgradui siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES), užsitikrinti savo vietą ateities energetikos rinkose ir palaikyti draugiškus ryšius tiek su Rytais, tiek su Vakarais.
Prieš trečiadienį Briuselyje vyksiantį didelio atgarsio sulaukusį Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti susitikimą V. Vučevičius patikino AFP, kad Belgradas yra pasirengęs derėtis, nepaisant pastaruoju metu tarp kaimynių įsiplieskusios įtampos.
M. Vučevičius oficialiai vadovauja Serbijos vyriausybei po valdančiosios Pažangos partijos pergalės per rinkimus praėjusių metų pabaigoje, tačiau daugelio yra laikomas pavaldžiu daugiau nei dešimtmetį šalį valdančiam A. Vučičiui.
Derybos Briuselyje rengiamos jau kelis mėnesius tvyrant įtampai tarp Serbijos ir Kosovo, ją paskatino Prištinos vyriausybės sprendimas paversti eurus vienintele legalia valiuta savo teritorijoje, dėl to Serbijos dinarai tapo uždrausti.
Žlugus ES ir JAV remiamoms abiejų šalių deryboms, atsinaujino neramumai šiauriniuose Kosovo regionuose, kuriuose dauguma gyventojų yra serbai. Kosovo ir Serbijos priešiškumas tęsiasi nuo praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį kilusio serbų pajėgų ir etninių albanų sukilėlių karo, privertusio NATO įsikišti prieš Belgradą, laikantį Kosovą atsiskyrusiu regionu.
Priština paskelbė nepriklausomybę 2008 m., Serbija jos nepripažįsta, nes laiko Kosovą istorine tautos tėvyne. Ilgalaikis susitarimas su Kosovu yra viena svarbiausių sąlygų Serbijai tapti ES nare.
Ryšiai su Rusija
Kita tikėtina kliūtis Serbijai įstoti į bloką yra jos draugiški ryšiai su Rusija, nuo seno kritikuojami Vakarų valstybių. Tačiau neseniai „The Financial Times“ paskelbtame interviu A. Vučičius pripažino, kad Serbija pardavė Vakarų šalims šaudmenų už šimtus milijonų eurų, jie greičiausiai buvo pasiųsti Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai.
Pasak pranešimo, Serbija eksportavo šaudmenis, per trečiąsias šalis atsidūrusius Ukrainoje, už maždaug 800 mln. eurų. A. Vučičius pripažino, jog tai iš esmės tiksli suma.
Serbija nėra kariaujanti šalis Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė premjeras M. Vučevičius, gindamas savo šalies teisę parduoti šaudmenis Vakarų pirkėjams, greičiausiai tiekiantiems juos Kyjivui.
„Tai nėra serbų indėlis į vieną iš kariaujančių šalių“, – sakė M. Vučevičius. „Nenoriu užkirsti kelio įmonėms parduoti mūsų amuniciją Ispanijai, Čekijai, JAV (...) nes tai nėra draudžiama ir mums nėra amoralu gaminti ginklus ir šaudmenis, kurie, deja, naudojami ir ten, kur vyksta karas“, – sakė jis.
Serbija yra šalis, atsisakiusi prisidėti prie sankcijų Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą. Daugelį metų Serbija rėmėsi Kremliaus ir Pekino parama, kad Jungtinės Tautos nepripažintų Kosovo nepriklausoma valstybe.