„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs europarlamentaras P. Auštrevičius karą Ukrainoje palygino su Pirmuoju pasauliniu karu ir teigė, kad trečiaisiais karo metais reikalai ima spręsti ne tik fronte, bet ir valstybių sostinėse.
Auštrevičius: nematau tinkamo formato deryboms
„Natūralu, kad girdisi įvairių ir labai skirtingų, čia, matyt, ir yra didžiausias chaosas, iniciatyvų“, – pažymėjo politikas.
Tiesa, jo vertinimu, iniciatyvų, kurios vestų į ilgalaikę taiką, kol kas nėra.
„Aš kol kas nematau vieningo formato, nematau sutartų sąlygų, kuriomis remiantis būtų artėjama prie solidaus, pasitikėjimo verto formato, kurio pagrindu būtų galima pradėti kalbėtis apie taikos derybas, kurios vestų į ilgalaikę taiką“, – vertino P. Auštrevičius.
Rusijos noras diktuoti sąlygas taikai yra pasityčiojimas, sakė jis. Pasak politiko, neatrodo, kad Rusija nuoširdžiai siektų taikos.
„Tai yra iš esmės Ukrainos valstybingumo silpninimas arba visiška jos ateities sprendimų kontrolė ypatingai saugumo ir gynybos srityje“, – teigė europarlamentaras.
Visai neseniai Šveicarijoje vyko dviejų dienų Ukrainos taikos konferencija. Šį kartą Rusija joje nedalyvavo ir ją nebuvo kviesta. Bet konferenciją planuojama organizuoti ir dar kartą, o joje Rusija, anot P. Auštrevičiaus, gali dalyvauti.
„Vyksta labai aktyvus pasiruošimas ir būtent tokioje stadijoje mes esame šiuo metu“, – teigė jis.
Valionis: tai būtų ne taika, o pralaimėjimas
Kad randasi vis drastiškesnių pasiūlymų dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos, teigė pastebėjęs buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Kada vyksta karas taikos pasiūlymų, tiek racionalių, kurie bandytų spręsti karo sustabdymo klausimą, tiek tokių, kurie grindžiami atskirų valstybių interesais, yra begalės. Susiejant tai su Šveicarijoje vykusia taikos konferencija, jų padaugėjo – ir V. Orbanas pabandė tapti taikdariu, bandė tarpininkauti. R. T. Erdoganas, kaip žinome, visada tarpininkavo <...>, italai buvo pasiūlę [tarpininkavimą], žinom kitų dešimties punktų pasiūlymą. Aš nesakyčiau, kad dabar kas nors iš esmės pasikeitė.
Esmė, turbūt, visos problemos yra ta, kad pasaulis vis labiau pradeda suprasti, kad, jeigu bus pasiduota Rusijai, dabar egzistuojanti pasaulio tvarka, grįsta Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautine teise, subyrės ir atsiras nauja sistema, kur jėgos teisė yra legitimi, ir visi tą pripažins, ir visi su tuo agresoriumi, naudojančiu jėgos teisę, pradės derybas. Tai yra nemaloniausias faktas, kurį reikėtų daryti“, – kalbėjo jis.
„Žinių radijo“ pašnekovas kėlė klausimą, ar tik nebus taip, kad kapituliuoti Ukrainai teks tuomet, kai išseks tiek jos, tiek vakariečių resursai.
„Ar neišseks vakariečių resursai, tų vakariečių, kurie po 1991 metų netikėdami naujo karo galimybe ir sakydami, kad jau liberali demokratija nugalėjo, nusiginklavo? Ar užteks valios išjudinti gynybos pramonę, išjudinti sandėliuose esančius resursus dar labiau? Kita problemos pusė – ar Ukrainai užteks karių? Ar užteks žmogiškų resursų prieš kelis, jeigu ne keliolika, kartų didesnę ir galingesnę kariuomenę? Iš čia ir kyla bandymai prognozuoti ir bandymai kaip nors ieškoti sutarimo“, – dėstė A. Valionis.
„Bet kol kas mes, matyt, laikomės nuomonės ir principo, kad agresorius turi pralaimėti, pasaulinė tvarka, grįsta tarptautine teise ir karo pasmerkimu, turi nugalėti, negali būti sudaužyta. Ar pavyks tai padaryti? Reikia su atsargiu optimizmu žiūrėti, kad pavyks“, – pridūrė jis.
A. Valionio nuomone, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio noras, kad Rusija dalyvautų antroje taikos konferencija, būtų visiškai logiškas ir natūralus.
„Kadangi dėl taikos gali sutarti abi kariaujančios pusės, tik [klausimas], kokiais principais: ar prezidento V. Zelenskio taikos planas, ar V. Putino, kaip mes sakome, ultimatumas? [Esą] Ukraina dar turi atiduoti po didelę dalį keturių sričių, kurių Rusija neįstengia paimti, ir bus taika. Tai būtų ne taika, o pralaimėjimas ir pasaulinės visuomenės pralaimėjimas“, – vertino A. Valionis.
Rusijos sąlygos
Anksčiau Rusija perdavė JAV savo taikos sutarties su Ukraina projektą. Pagal jį, Kyjivas turėtų perleisti dalį savo teritorijų.
Dokumente pateikiamos šios pagrindinės nuostatos:
Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko regionų;
Rusijos Federacija perduos Ukrainai Zaporožės atominę elektrinę ir demilitarizuotos 100 kilometrų zonos palei Dnieprą iki Juodosios jūros kontrolę;
Ukraina turi įsipareigoti nenutraukti vandens tiekimo Krymui;
Ukraina turėtų Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad neprisijungs prie NATO ar kito aljanso;
Ukraina Konstitucijoje turėtų įtvirtinti „taikos meto armijos“, kurią sudaro 350 tūkstančių žmonių, sąvoką ir turėti ribotą ginklų sąrašą, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 125 kovinius orlaivius;
Krymas apibrėžiamas kaip speciali demilitarizuota teritorija, turinti dvigubą pavaldumą Ukrainai ir Rusijos Federacijai;
Jungtinės Valstijos panaikina draudimą tiekti aukštąsias technologijas Rusijos Federacijai, taip pat panaikina sankcijas naftos ir dujų kompleksui bei bankų sistemai;
Rusijos Federacija yra pasirengusi visiškai aptarti Zaporožės ir Chersono regionų perkėlimą į Ukrainą;
Rusijos Federacija neturi nieko prieš Ukrainos stojimą į ES;
ugnies nutraukimas palei fronto liniją turėtų būti įvestas iš karto po to, kai bus pradėtos derybos dėl paliaubų Rusijos-JAV-Kinijos-ES-Ukrainos formatu;
būtina atgaivinti sutartį dėl trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų, Ukraina turi ją pasirašyti.
Kaip skelbta anksčiau, JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, turintis daug šansų sugrįžti į Baltuosius rūmus, ketina derėtis su Vladimiru Putinu dėl to, kiek Ukrainos žemės Kremlius galėtų pasilikti. Tai „Politico“ pasakojo su D. Trumpu susiję nacionalinio saugumo ekspertai.
Tuo pačiu metu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad Kyjivas vis dar nėra pasirengęs eiti į kompromisus su Rusija ir atsisakyti bet kokios teritorijos, kad užbaigtų karą.
Visos „Žinių radijo“ laidos apie Ukrainos ir Rusijos taikos derybas bei tai, kas šalims galėtų tarpininkauti, klausykite čia:
