Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkės nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo ir suartėjo dar labiau, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, tai paskatino Vakarus tarptautiniu mastu izoliuoti V. Putiną.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės kaltina Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai labai reikalingus ginklus, įskaitant balistines raketas, kurias ši naudoja Ukrainoje. Šiaurės Korėja neigė tiekianti Rusijai karinę įrangą, bet V. Putinas prieš savo kelionę padėkojo Kim Jong Uno vyriausybei už pagalbą jo karui Ukrainoje.
„Labai vertiname, kad KLDR (Šiaurės Korėja) tvirtai remia Ukrainoje vykdomas Rusijos specialiąsias karines operacijas“, – sakoma antradienį Pchenjano valstybinės žiniasklaidos paskelbtame V. Putino straipsnyje. Rusija ir Šiaurės Korėja „dabar aktyviai plėtoja įvairiapusę partnerystę“, parašė V. Putinas ir pridūrė, kad jo kelionė pakels ryšius į „aukštesnį lygį“, tai padės plėtoti „lygiavertį“ dviejų sąjungininkių „bendradarbiavimą“.
Abiem šalims taikomos sankcijos – Pchenjanui nuo 2006 m. dėl Jungtinių Tautų (JT) uždraustų branduolinių ir balistinių raketų programų, o Maskvai – Vakarams ją baudžiant dėl invazijos į Ukrainą.
V. Putinas gyrė Šiaurės Korėją už „labai efektyvų interesų gynimą nepaisant dešimtmečius trunkančio JAV ekonominio spaudimo, provokacijų, šantažo ir karinių grasinimų“. Jis taip pat pabrėžė, kad Maskva ir Pchenjanas „laikosi bendros linijos ir pozicijos Jungtinėse Tautose“.
JAV susirūpinusios
Kaltinimus, kad tiekia ginklus Rusijai, Šiaurės Korėja pavadino „absurdiškais“, tačiau padėkojo Rusijai, kad ši kovo mėnesį pasinaudojo veto teise JT, kad nutrauktų sankcijų pažeidimų stebėjimą tuo metu, kai JT ekspertai pradėjo tirti įtariamas ginklų siuntas.
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį pareiškė „susirūpinimą“ dėl V. Putino kelionės padarinių Pietų Korėjos ir Ukrainos saugumui. „Žinome, kad Šiaurės Korėjos balistinės raketos vis dar naudojamos smogti į taikinius Ukrainoje (...) esama abipusiškumo, galinčio turėti įtakos saugumui Korėjos pusiasalyje“, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
Pchenjanui laukiant V. Putino, Pietų Korėja pranešė, kad jos kariai apšaudė Šiaurės Korėjos karius, antradienį trumpam kirtusius sieną ir paskui atsitraukusius. Pietų Korėjos kariškiai mano, kad Šiaurės Korėjos kareiviai kirto sieną netyčia, kai vykdė jos tvirtinimo darbus, bet kai kurie jų buvo sužeisti sprogus minoms.
„Priklausomas nuo autoritarinių lyderių“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad V. Putino kelionė rodo, koks jis „priklausomas“ nuo autoritarinių lyderių. J. Stoltenbergas sakė, kad artimiausi Rusijos draugai ir didžiausi jos agresijos rėmėjai yra Šiaurės Korėja, Iranas ir Kinija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinę bendruomenę atremti V. Putino ir Kim Jong Uno draugystę didinant ginklų tiekimą Kyjivui. „Geriausias būdas į tai reaguoti – toliau stiprinti diplomatinę koaliciją siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje ir pristatyti Ukrainai daugiau sistemų „Patriot“ bei amunicijos“, –sakė D. Kuleba.
Pasak ekspertų, Šiaurės Korėja siekia įgyti pažangių karinių technologijų savo plėtojamoms branduolinių ginklų, raketų, palydovų ir branduolinių povandeninių laivų programoms.
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad abu lyderiai turėtų pasirašyti „visapusę strateginės partnerystės sutartį“, apibrėšiančią bendradarbiavimą „saugumo klausimais“, pranešė valstybinės Rusijos naujienų agentūros.
Pasak ekspertų, Šiaurė Korėja gali pažadėti „nuolat tiekti Rusijai artileriją, valdomas raketas daugkartinio paleidimo įrenginiams ir trumpojo nuotolio raketas Rusijos operacijoms Ukrainoje“. Mainais ji norės, kad Rusija suteiktų įvairių pažangių technologijų, o taip pat naftos ir maisto produktų, be to, atliktų mokėjimus tvirta valiuta.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad V. Putinas gali pasiūlyti Šiaurės Korėjai tolesnę paramą įveikiant JAV vadovaujamas sankcijas.
