Venesueliečiai beveik dvejus metus gyveno abiem veikėjams laikant save teisėtu prezidentu. Vis tik N. Maduro Vakaruose laikomas diktatoriumi ir sulaukė sankcijų, o J. Guaido šalies teisėtu lyderiu pripažino JAV ir daugiau nei 50 kitų šalių.
J. Guaido vadovaujama opozicija boikotavo gruodžio 6 dieną vykusius parlamento rinkimus, per kuriuos N. Maduro partija atgavo tvirtą daugumą.
Brazilija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Amerikos valstybių organizacija ir Europos Sąjunga atsisakė pripažinti šio balsavimo rezultatus, nes jis neatitiko tarptautinių standartų.
Nacionaliniame Susirinkime anksčiau vyravo opozicija, o jos sprendimas boikotuoti balsavimą buvo kritikuojamas kaip strateginė klaida.
Taigi, nuo antradienio J. Guaido nebedirbs Nacionalinio Susirinkimo pirmininku ir praras savo ankstesnį ribotą institucinį legitimumą, o jį remiančios užsienio vyriausybės atsidurs sunkioje padėtyje.
„Nemanau, kad šis [valdžios] dvilypumas dar ilgai tęsis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Venesuelos Andreso Bello katalikų universiteto Politikos ir valdymo centro direktorius Benigno Alarconas.
Pasak jo, N. Maduro „jėga kontroliuoja šalį“ ir geležiniame kumštyje laiko visas valstybės institucijas.
Tai, be kita ko, reiškia, kad prezidentas galėtų pasitelkti suvaržymus dėl COVID-19 kaip dingstį uždrausti bet kokius protestus prieš jo valdymą.
Tuo pat metu J. Guaido vis prasčiau pavyksta mobilizuoti opozicijos jėgas.
Praėjusį mėnesį penkias dienas vykusios į referendumą panašios konsultacijos, sušauktos J. Guaido raginant venesueliečius pasmerkti gruodžio 6-osios rinkimus ir N. Maduro valdymą, nesugebėjo sutelkti daug opozicijos šalininkų, dalyvavusių 2019 metų antivyriausybiniuose protestuose.
„Labai tikėtina, kad... Guaido taps opozicijos lyderiu tremtyje“, – mano teisės paslaugų firmos „Iuriscorp“ analitikas Rafaelis Alvarezas.
„Uzurpatorius“
2019 metų sausio 23 dieną J. Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu didžiulės minios akivaizdoje, opozicijos tuomet kontroliuotam parlamentui pripažinus N. Maduro „uzurpatoriumi“, apgaule perrinktu per 2018 metų gegužę vykusius rinkimus.
Tas ryžtingas žingsnis buvo lūžio taškas nuosmukį išgyvenančios Venesuelos politinėje krizėje.
Tuomet kilo naujų protestų prieš N. Maduro banga, o J. Guaido populiarumas buvo išaugęs iki maždaug 80 proc., rodo tokių sociologinių tyrimų agentūrų kaip „Datanalisis“ duomenys.
Tačiau prezidentas atsisako nusileisti šioje besitęsiančioje akistatoje.
Gruodį opozicijos vadovaujamas Nacionalinis Susirinkimas priėmė dekretą, kuriuo leido sau veikti lygiagrečiai su naujai įsteigta asamblėja, kur N. Maduro turi daugumą, kol 2021 metais bus surengti nauji rinkimai.
Tačiau politologas Jesusas Castillo-Mollendo pabrėžė, kad šis vienašališkas nutarimas neturi jokio teisinio pagrindo.
Be to, šiam žingsniui, regis, nepritaria didžioji dalis visuomenės, pridūrė B. Alarconas.
„Venesueloje visi žino, kad ši pozicija yra veikiau simbolinė; kad nėra galimybės ja įgyvendinti, nes institucijos nekontroliuojamos“, – sakė ekspertas.
Ką darys J. Bidenas?
J. Guaido neseniai duotame interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė neketinąs išvykti iš šalies, nepaisydamas įkalinimo grėsmės.
Dabar visas dėmesys krypsta į demokratą Joe Bideną, netrukus perimsiantį valdžią iš dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo. Respublikono administracija yra paskelbusi Karakasui griežtų sankcijų, nesėkmingai mėgindama priversti N. Maduro palikti savo pareigas
„Galime išvysti skirtingas krizės valdymo strategijas neatsisakant spaudimo“, – tikėtiną J. Bideno poziciją apibūdino analitikas R. Alvarezas.