V. Solovjovas, viena žinomiausių Kremliaus remiamos žiniasklaidos figūrų, atitinkamas pastabas išsakė Rusijos televizijos kanalu „Rossija-1“ transliuojamoje jo paties vedamoje laidoje, kurios ištrauka paplito socialiniuose tinkluose.
Ūmios V. Solovjovo retorikos teko išklausyti po to, kai rublio kursas nukrito iki 100 už dolerį lygmens – žemiausio per 16 mėnesių. Vėliau Rusijos bankas pranešė, kad iki metų pabaigos bus sustabdytas užsienio valiutos pirkimas vidaus rinkoje.
„Net nepaaiškino, kokio velnio kursas taip šuoliuoja, kad iš mūsų visas užsienis dabar jau juokiasi. Kad silpniausia valiuta dabar – rublis. Už tai reikia dėkoti genealiai politikai, kurią vykdo Centrinis bankas, niekinantis žmones tiek, kad netgi žodžio nesiteikia pasakyti“, – šaukdamas V. Solovjovas kaltino Rusijos centrinį banką.
Reaguodamos į V. Putino invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų sąjungininkės Rusijai paskelbė sankcijas.
Rusija taip pat buvo pašalinta iš pasaulinės bankinių mokėjimų sistemos SWIFT, be to, Vakarų valstybės užblokavo jos prieigą prie kai kurių savų užsienio valiutos rezervų. Europa taip pat įšaldė Rusijos naftos ir dujų pirkimą, o 2022 m. gruodį Didysis septynetas susitarė dėl viršutinės kainos ribos, taikomos Rusijos žalios ir perdirbtos naftos produktams, ir taip dar labiau padidino rubliui tenkantį spaudimą.
Liepos 6 d. Rusijos Valstybės Dūmos narys Anatolijus Aksakovas nurodė, kad laikiną rublio kurso kritimą birželio 26 d. iš dalies lėmė poreikis skirti lėšų Ukrainos regionams, kuriuos V. Putinas aneksavo praėjusį rudenį.
Jis sakė, kad įtakos rublio kursui turėjo ir Rusijos naftos kaina, bet daug ką lėmė ir „naujose teritorijose“ patirtos išlaidos, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“. „Naujos teritorijos“ – tai keturi Rusijos aneksuoti Ukrainos regionai: Donecko ir Luhansko sritys bei Chersonas ir Zaporižia. Nė vieno iš keturių regionų Rusija visiškai nekontroliuoja, o Vakarai laikosi pozicijos, kad jų prisijungimas – neteisėtas.