Putino dėmesys Ukrainos temai
„Akivaizdu, kad toks pokytis susijęs su tuo, kad Rusijos vadovybėje gajus įsitikinimas, kad artėjama prie pergalės, todėl reikia pozityviai komunikuoti, netgi nebebijoti užsiimti ir apie nuostolius“, – per interviu leidiniui „Deutsche Welle“ (DW) sakė H. H. Schroderis. Tas pats galioja ir kalbant apie situaciją Kursko srityje, dalį kurios dabar kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Vladimiras Putinas, anot eksperto, „taip detaliai kalbėjo apie Kurską, nes viliasi, jog labai greitai ten švęs pergalę prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“.
Kaip teigia S. Meisteris, „V. Putinas buvo stebėtinai geros nuotaikos, nors Rusija ir kariauja, susiduria su rimtomis ekonomikos problemomis ir ką tik Sirijoje prarado B. al Assadą“. Tiesa ta, kad sėkmė fronte ir Kursko srityje, apie kurias tiek detaliai pasakojo Rusijos prezidentas, anot eksperto iš Vokietijos, buvo pasiekta sumokėjus labai didelę kainą.
„Mes gi matome, kokių didžiulių praradimų kaina Rusija progresuoja Ukrainos rytuose, Donbase. Ten žūsta ir sužalojama žymiai daugiau karių nei ankstesniais mėnesiais. Akivaizdu, kad siekis – užimti kuo daugiau teritorijų iki tol, kol sausio pabaigoje darbus Baltuosiuose rūmuose pradės Donaldas Trumpas“.
Kalbant apie Rusijos kariuomenės operaciją Kursko srityje, anot S. Meisterio, „Rusija ten vykdo „išdegintos žemės karą“ – naikina savus žmones“.
Nustebino dėmesys sužeistiesiems ir karo suluošintiems
H. H. Schroderį nustebino, kad šį kartą V. Putinas daug dėmesio skyrė sužeistiesiems ir kare suluošintiems, jų gydymui. Vos prieš pusmetį Rusijos žiniasklaida šia tema – apie karo padarinius pavieniams asmenims – visai nekalbėjo.
H. H. Schroderis priminė faktą, jog neseniai V. Putinas lankėsi protezavimo centre, kur fotografavosi su kare suluošintais rusų kariais su rankų ir kojų protezais: „Jeigu prieš trejus metus nebūtų pradėjęs to karo, tų nelaimėlių rankos ir kojos būtų sveikos. Panašu, kad jam į tai nusispjauti.“
Anot profesoriaus, V. Putinas „tiesioginėje linijoje“, viena vertus, stengėsi parodyti, kaip valstybė rūpinasi kare nukentėjusiais, o, kita vertus, įtikinti žmones, kad paprastiems žmonėms karas neturės jokių padarinių: „Todėl ir mobilizacijos Rusijoje neskelbia, nes nori parodyti, kad galima kariauti neįtraukiant visuomenės. Ir nors išvengti neįmanoma, neigiamas karo pasekmes nuo visuomenės akių galima paslėpti. Pavyzdžiui, infliacija – juk tai irgi karo pasekmė, kurią Rusijos žmonės dar ir kaip junta.“
Kremlius laukia Trumpo
Komentuodamas V. Putino mintis apie pasirengimą kompromisams ir deryboms su Ukraina dėl karo nutraukimo, S. Meiseris paaiškina, kad Rusijos prezidento pozicija iš tikrųjų visai nepakito: „V. Putino įsitikinimu, Ukraina turi būti neutrali, nesijungti prie NATO, o tai reiškia likti be saugumo garantijų, nusiginkluoti. Jis tą kartoja ir toliau, neatsisako savo maksimalių reikalavimų, kurie Kyjivui nepriimtini, nes reikštų suvereniteto ir galimybės apsiginti praradimą.“
S. Meiseris mano, kad maksimali pozicija derybose, pasakojimai apie sėkmę fronte, „dvikovos“ – raketa „Orešnik“ prieš Vakarų priešraketinę gynybą – idėja, branduolinės doktrinos aptarimas yra pasirengimas į Baltuosius rūmus sugrįžtančiam D. Trumpui.
„Dabar apie tai sukasi visa V. Putino politika, nes tikimasi naujo Jungtinių Valstijų požiūrio į Ukrainą ir Rusiją. Tai gali būti naudinga Rusijai, jeigu D. Trumpas privers Ukrainą daryti didelių nuolaidų. Bet gali nutikti ir priešingai. Jeigu D. Trumpas supras, kad sandoris su V. Putinu prastas, gali pradėti situaciją eskaluoti dar labiau nei Joe Bidenas. Todėl Putinas dabar kelia maksimalius reikalavimus ir bando užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, kad sustiprintų savo poziciją prieš derybas. Būtent tokiame kontekste ir derėtų vertinti jo pasisakymus“, – mano DGAP ekspertas.
Putinas meluodamas mėgina nuslėpti Rusijos ekonomikos problemas
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad V. Putinas meluoja apie tai, kad Rusijos ekonomika yra stabili, atsakomybę už ekonomines problemas perkeldamas ant kitų pečių ir manipuliuodamas faktais.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.
„Putinas užsiminė, kad Rusijos centrinis bankas ir jo valdytoja Elvira Nabiullina nesusitvarkė su Rusijoje kylančiomis palūkanomis ir pastebėjo, kad Rusijos vyriausybės ekonomikos politikoje būta „šiokių-tokių trūkumų“, tokiu būdu kaltę dėl kylančių palūkanų ir infliacijos greičiausiai mėgindamas suversti kuriam kitam Rusijos pareigūnui“, – teigiama straipsnyje.
ISW straipsnyje taip pat minima, kad Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė prognozuojąs, jog Rusijos BVP 2025 m. augs 0,5–1,5 proc. Palūkanos Rusijoje šiuo metu siekia 21 proc. ir oficialūs asmenys yra užsiminę, kad gruodžio 20 d. įvyksiančiame centrinio banko posėdyje jos gali būti padidintos iki 23 proc.
V. Putino teigimu, Rusija yra stipri valstybė ir per beveik trejus plataus masto invazijos Ukrainoje metus tik dar labiau sustiprėjo.
„Putinas teigė, kad, kalbant apie jos ekonomiką, Rusija geba „pati patikimai stovėti ant kojų“ ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tebėra viena iš pagrindinių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje, pamiršdamas paminėti, kad Rusija nesiliauja neteisėtai eksportavusi iš okupuotos Ukrainos pavogtus grūdus“, – pridūrė analitikai.
ISW manymu, V. Putinas mėgina nukreipti Rusijos liaudies dėmesį nuo ekonominių ir kitokių karo Ukrainoje pasekmių, nenorėdamas pripažinti Rusijos ekonomiką slegiančių Vakarų sankcijų poveikio.
Žurnalas „The Economist“ gruodžio 19 d. pastebėjo, kad Ukrainos ekonomika vis dar yra ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau pirmą kartą po plataus masto Rusijos invazijos pradžios pagal keletą svarbių rodiklių lenkia pastarosios šalies ekonomiką.