Putiną prilygino Stalinui: jis laikosi tos pačios taktikos

Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Sergiy Kyslytsya sako, kad dėl Rusijos sukelto karo bus jaučiamos didelės pasekmės – apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje priklauso nuo grūdų tiekimo iš Ukrainos.

„Putinas nėra pirmasis diktatorius, kuris naudoja maistą kaip ginklą prieš Ukrainos žmones“, – sakė jis. – Ideologinis Maskvos apaštalas Stalinas prieš 90 metų per dirbtinai organizuotą Didįjį badą nužudė milijonus ukrainiečių. Nenuostabu, kad Putinas, garbinantis Staliną kaip savo protėvį, laikosi tos pačios taktikos.“

Ukrainos atstovą JT cituoja „Ukrinform“ korespondentas Niujorke.

Rusijos karas, pasak Ukrainos nuolatinio atstovo JT, apima žemės ūkio infrastruktūros apšaudymą, Ukrainos dirvožemių užteršimą, degalų sandėlių išpuolius ir atitinkamai sėjos kampanijos sutrikdymą.

Šį savaitgalį Rusijos raketos pataikė į kuro sandėlius Lvove, Dubnoje, Lucke ir Rivnėje, toli nuo fronto linijų. O antradienį Rusijos kariai raketomis apšaudė žemės ūkio įmonę Dniepro mieste, taip pat toli nuo karo zonos, sunaikindami techniką ir įrangą.

„Gal valstybės agresorės atstovas galėtų paaiškinti, kas sukėlė šį išpuolį – „demilitarizacija“ ar „denacifikacija“? – pridūrė S. Kyslytsya.

Anot jo, maisto tiekimo sutrikimai iš Ukrainos, kaip vienos didžiausių eksportuotojų, kelia grėsmę visam pasauliui. Prieš karą Ukraina eksportavo daugiau nei 55 proc. viso pasaulio saulėgrąžų aliejaus, daugiau nei 55 proc. Ukrainos kviečių iškeliavo į Aziją ir 40 proc. į Afrikos valstybes.

Apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje, priklauso nuo grūdų tiekimo iš Ukrainos, pabrėžė nuolatinis atstovas.

„Tarptautinis solidarumas su Ukraina ir supratimas, kad vienintelė pagrindinė dabartinės maisto krizės priežastis yra Rusijos karas prieš Ukrainą, bus labai svarbus norint užkirsti kelią blogiausiam scenarijui pasauliniu lygiu“, – sakė diplomatas.

Anot jo, dabar visi Ukrainos jūrų uostai yra užblokuoti Rusijos, o kai kurie jų yra užimti.

Deokupacija ir blokados panaikinimas galėtų greitai pagerinti padėtį, nes Ukraina per savo jūrų uostus eksportuoja 60 proc. žemės ūkio produktų, sakė Ukrainos atstovas JT.

JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą kalbėjęs S. Kyslytsya taip pat pažymėjo, kad rusų okupantams nepavyko žaibišku greičiu užgrobti Ukrainos teritoriją ir įtvirtinti čia savo valdžią, todėl dabar jie pereina prie plano B – sukurti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje.

„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano B. Šiuo planu siekiama išprovokuoti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą, siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir žmones iki kapituliacijos“, – sakė S. Kyslytsya.

Jis pažymėjo, kad „įrankių rinkinys yra platus ir itin žiaurus“.

„Tai apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų naikinimą, raketų atakas visoje šalyje, miestų apgultį, susitarimų dėl humanitarinių koridorių pažeidimus, terorą prieš civilius gyventojus okupuotose teritorijose, įskaitant pagrobimus ir žmogžudystes. Dabar įsibrovėliai pagrobė apie 30 vietos lyderių, aktyvistų ir žurnalistų“, – sakė Ukrainos atstovas JT.

Jo teigimu, iš viso Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų – 467 į gyvenamuosius rajonus.

„Mariupolis tebėra kraujuojanti žaizda pačioje Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 5 000 žmonių. Beveik 150 000 gyventojų tebėra apsupti, jiems atimtos bet kokios elementarios sąlygos į gyvenimą. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresoriaus teritoriją. Rusijos bandymai tai padaryti yra ne tik ciniška veidmainystė, bet ir šiurkštus karo įstatymų bei papročių, tarptautinės humanitarinės teisės normų, ypač 1949 m. Ženevos konvencijų ir Ženevos konvencijų I papildomo protokolo, pažeidimas. Jau apie 40 000 ukrainiečių buvo priverstinai išvežti į Rusiją ir Baltarusiją“, – sakė jis.

Ukrainos atstovo teigimu, rusų okupantai ir toliau apšaudo evakuacines kolonas, kurios bando iš Mariupolio išvykti į neokupuotą Ukrainos teritoriją.

UNICEF duomenimis, per karo Ukrainoje mėnesį teko perkelti 4,3 mln. vaikų (visoje šalyje yra 7,5 mln. vaikų), 1,8 mln. iš jų išvyko į užsienį. Rusų okupantai nužudė mažiausiai 143 vaikus, o 216 buvo sužeisti.

„Skubiai reikia humanitarinių veiksmų. Kartu reikia turėti omenyje, kad humanitarinė katastrofa Ukrainoje yra Rusijos karinės strategijos elementas. Kad bet kokia iniciatyva būtų efektyvi, ji turi būti nukreipta į bendrą Rusijos požiūrį į Ukrainą pakeisti, o ne į bergždžius bandymus pritraukti agresorių kaip partnerį humanitariniame kelyje“, – sakė S. Kyslytsya.