Savo kalbą jis pradėjo primindamas, kad „Donecko Liaudies Respublikos“, „Luhansko Liaudies Respublikos“, Zaporižios ir Chersono sričių žmonės „atliko aiškų pasirinkimą“.
Jis kalbėjo apie praėjusią savaitę surengtus vadinamuosius „referendumus“, žmonės esą pasirinko ir tai yra „galutinis pasirinkimas“.
V. Putinas paragino Kyjivą nedelsiant nutraukti ugnį ir tikino esantis pasirengęs sėsti su Ukraina prie derybų stalo. Nepaisant to, anot V. Putino, „referendumų“ rezultatų Rusija neaptarinės.
„Noriu, kad mane išgirstų Kyjivo valdžia ir jų šeimininkai. Žmonės, gyvenantys „Luhansko Liaudies Respublikoje“, „Donecko Liaudies Respublikoje“, Chersone ir Zaporižioje, tampa mūsų piliečiais. Visiems laikams“, – kalbėjo V. Putinas.
„Šiandien pasirašome sutartis dėl Donecko „liaudies respublikos“, Luhansko „liaudies respublikos“, Chersono ir Zaporižios regionų priėmimo Rusijos sudėtin. Esu tikras, kad šis sprendimas bus paremtas, nes tai yra milijonų žmonių valia“, – tvirtino jis.
Savo kalboje jis taip pat teigė, kad Rusija nesiekia Sovietų Sąjungos atkūrimo.
Anot V. Putino, Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina, bet „savo žemę“ gins visomis jėgomis ir priemonėmis, taip pat kaltino Vakarus bandant suskaldyti jo šalį.
Kremliaus šeimininkas taip pat pažymėjo, kad JAV yra „vienintelė šalis pasaulyje, du kartus panaudojusi branduolinį ginklą“.
„Beje, jie sukūrė precedentą“, – teigė jis.
V. Putinas vėl švaistėsi kaltinimais neva Vakarai ieško naujo būdo smogti Rusijai ir ją sugriauti. Jis eilinį kartą kalbėjo apie Vakarų valstybių siekius išsaugoti „neokolonialistinę sistemą“ ir „grobikišką politiką“.
Vakarai esą nenori Rusijai laisvės, nori paversti ją savo kolonija dėl „grobuoniškų paskatų“. „Jiems Rusija nereikalinga, ji reikalinga tik mums“, – sakė jis.
„Susitarimai strateginio saugumo sferoje keliauja į šiukšlių dėžę, pažadai neplėsti NATO į Rytus, kai tik jais patikėjo mūsų ankstesni vadovai, virto bjauriu melu. Akiplėšiška apgaulė, dvigubi ar net trigubi standartai. Būtent Vakarai pamynė sienų nepažeidžiamumo principą“, – bėrė kaltinimus V. Putinas.
V. Putino kalboje didžiausias dėmesys skirtas „istoriniam teisingumui ir milijonų žmonių pasirinkimui sugrįžti namo“. Tie žmonės, sakė Rusijos prezidentas, kultūra, kalba, savo tradicijomis ir vertybėmis laiko save Rusijos dalimi, o tiek metų Kyjivo režimas ir, kaip išsireiškė prezidentas, jo šeimininkai Vakaruose, „demonstravo aklą neapykantą viskam, kas rusiška“.
Rūpestį keturių regionų žmonėmis V. Putinas įvardijo kaip didingą Rusijos žmonių išlaisvinimo misiją.
Kalboje jis žadėjo palankią transformaciją komunalinių paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos sferose.
Visgi svarbiausias Rusijos prezidento kalbos leitmotyvas, sprendžiant pagal naudojamas formuluotes, neturi nieko bendro su rūpesčiu aneksuotų teritorijų gyventojais, skelbia BBC Rusijos tarnyba. V. Putinas daug kalbėjo apie pasipriešinimą Vakarų „diktatūrai, Jungtinių Valstijų monopoliją ir tuos, kas tampa jų vasalais, apie hibridinį karą prieš Rusiją ir kolonialistinę Vakarų politiką“.
Vėlavo į ceremoniją
Kiek po 15 val. V. Putinas dar nebuvo pasirodęs salėje. Kremliaus ruporai rodė vaizdus iš salės, kurioje susirinkę pareigūnai. V. Putinas pasirodė pavėlavęs maždaug 20 min.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė, kad V. Putinas informavo įstatymų leidėjus „apie Donecko „liaudies respublikos“, Luhansko „liaudies respublikos“, Zaporižios srities ir Chersono srities siūlymus dėl jų priėmimo į Rusijos Federaciją naujais subjektais“.
Minėtose srityse ką tik baigėsi vadinamieji „referendumai“, kuriuose, pasak Maskvos statytinių, vietos gyventojai tariamai išreiškė norą prisijungti prie Rusijos. Nors Rusija tvirtina, kad šie „balsavimai“ buvo „sąžiningi“, tarptautinė bendruomenė jų rezultatus laiko suklastotais ir negaliojančiais.
Apie naujų Ukrainos teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį skelbiama praėjus aštuoneriems metams po to, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.
Vakarai yra perspėję Rusiją, kad niekuomet nepripažins jos vykdomos Ukrainos teritorijų aneksijos.
Penktadienį Kremlius pareiškė, kad reikia išsiaiškinti tikslias dviejų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet ne visiškai kontroliuoja jų teritorijas, sienas.
„Donecko ir Luhansko liaudies respublikas Rusija pripažįsta 2014 m. ribose. Turiu pasitikslinti dėl Chersono ir Zaporižios regionų teritorijų, šiuo metu negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Valstybinės televizijos komentatorius, praėjus dešimčiai minučių nuo planuotos ceremonijos pradžios, patvirtino neturintis supratimo, ar Vladimiras Putinas reikš pretenzijų į visus Zaporižios ir Chersono regionus, ar tik Rusijos kontroliuojamas teritorijas“, – rašo „The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris.
Ketvirtadienio vakarą paskelbtame prezidento dekrete V. Putinas pareiškė pripažįstantis Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, atveriančia kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas.
Vasario pabaigoje Rusija pripažino kitų dviejų regionų, kuriuos aneksuoja – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.
Abeji Kremliaus kontroliuojamo Rusijos parlamento rūmai susirinks kitą savaitę, kad patvirtintų sutartis dėl regionų aneksijos ir nusiųstų jas V. Putinui, kad šis jas patvirtintų.
Ukrainos teigimu, vienintelis deramas Vakarų atsakas būtų tolesnės sankcijos Rusijai ir daugiau ginklų ukrainiečių pajėgoms.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis „niekada, niekada, niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos suverenią teritoriją“.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.
„Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sušaukė skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai, Kremliui paskelbus aneksijos ceremonijos laiką.
Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.