Šis žingsnis dar labiau priartino Rusiją prie potencialiai katastrofiško karo su Ukraina.
Anksčiau pirmadienį Rusijos prezidentas pripažino separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
Dviem oficialiais dekretais V. Putinas nurodė Gynybos ministerijai prisiimti „taikos palaikymo funkciją“ Donecko ir Luhansko srityse. Tuose pačiuose dokumentuose jis nurodė Užsienio reikalų ministerijai užmegzti diplomatinius santykius su „Luhansko Liaudies Respublika“ ir „Donecko Liaudies Respublika“.
Rusijos sprendimas jas pripažinti sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir Europos Sąjungos (ES) bei JAV pažadų įvesti tikslines sankcijas. Invazijos atveju Vakarai žada imtis dar platesnių ekonominių ribojimų Rusijos atžvilgiu.
Po virtinės pokalbių JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo, jog Maskvos žingsnis „neliks be atsako“.
JAV prezidentas taip pat pareiškė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs šalies teritoriniam vientisumui.
Kijeve V. Zelenskis surengė savo šalies nacionalinio saugumo tarybos susitikimą ir žada vėliau naktį pasakyti kalbą.
Anksčiau pirmadienį, 65 minučių trukmės kreipimesi į tautą V. Putinas, dažnai kalbėjęs netgi piktai, vadino Ukrainą žlugusia valstybe ir Vakarų marionete, ne kartą pabrėždamas, kad iš esmės ji yra Rusijos dalis.
Jis kaltino Ukrainos valdžią persekiojant rusakalbius ir ruošiantis „žaibo karui“ prieš Donecko ir Luhansko regionus.
„Mes reikalaujame tų, kurie užgrobė ir laiko valdžią Kijeve, nedelsiant užbaigti karines operacijas“, – sakė V. Putinas.
„Kitu atveju, visa atsakomybė dėl galimą kraujo praliejimo tęsimą guls ant režimo, turinčio valdžią Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad „priimti ilgai lauktą sprendimą, nedelsiant pripažinti abiejų regionų nepriklausomybę“ buvo būtina.
ES reaguos sankcijomis
V. Putino sprendimas pripažinti „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę laidoja trapius taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti 2014 metais po Krymo aneksijos prasidėjusį konfliktą Rytų Ukrainoje, nusinešusį daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Dabar Rusija dislokuos karius savo remiamose teritorijose, o Ukrainai teks arba pripažinti didelės savo teritorijos dalies netektį, arba stoti į tiesioginį karą su daugiau karinių pajėgumų turinčia kaimyne.
Maskvos sprendimas pripažinti „respublikas“ sulaukė daug Vakarų kritikos.
Britų premjeras Borisas Johnsonas pavadino jį „šlykščiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“, o užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, jog Jungtinė Karalystė antradienį paskelbs naujas sankcijas Rusijai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tvirtino, jog bendrija „reaguos sankcijomis prieš asmenis, susijusius su šiuo neteisėtu veiksmu“.
„Labai didelė grėsmė“ Rusijai
V. Putinas per pirmadienį surengtą Valstybės tarybos posėdį pareiškė, kad ant kortos pastatyta daugiau nei tik Ukraina, kurios siekiai prisijungti prie NATO ir ES smarkiai pykdo Maskvą.
„Ukrainos kaip instrumento naudojimas konfrontacijai su mūsų šalimi kelia mums rimtą, labai didelę grėsmę“, – sakė Rusijos prezidentas.
Dramatiškas posėdis, per kurį V. Putinas sėdėjo prie stalo vienas, o jo vyriausybės, kariuomenės ir saugumo pareigūnai po vieną kreipėsi į jį iš podiumo, įvyko jau kurį laiką tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų.
Vakarų šalių lyderiai perspėjo, kad daugiau nei 150 tūkst. karių prie Ukrainos sienų sutelkusi Rusija planuoja veržtis į šalį, nors Maskva tai nuolat neigė.
Įtampa aukštumas pasiekė pastarosiomis dienomis po virtinės apšaudymų ties kontaktine linija Rytų Ukrainoje.
Ukraina pranešė, kad du jos kariai ir vienas civilis pirmadienį žuvo per apšaudymus netoli linijos esančiuose kaimuose.
Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos kariuomenė nukovė penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikino dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai paneigė.
Anot JAV žvalgybos, pastarosiomis savaitėmis Maskva sutelkė invazijai skirtas pajėgas su tankų vienetais, raketų baterijomis ir kariniais laivais Baltarusijoje, Rusijoje, Kryme ir Juodojoje jūroje.