Apibendrindamas susidariusią situaciją Vokietijos laikraščio „Bild“ apžvalgininkas siūlo penkis galimo atpildo scenarijus, kurių atveju V. Putinas galbūt būtų priverstas liautis vykdęs užsibrėžtas strategijas.
Pirmiausia, jis mini pažangių technologijų embargą. Be Vakaruose kuriamų technologijų (pavyzdžiui, IT pagrįstų valdymo sistemų) Rusija nesugebėtų nei apsirūpinti žaliavomis, nei gaminti ginklų. Šiai nuomonei pritarė Vokietijos krikščionių demokratų partijai atstovaujantis parlamentaras Elmaras Brokas: „Turime įvesti tokį embargą. Agresorius turi matyti, kad jo nusiteikimas kariauti turi pasekmių.“
Kaip antrasis atpildas, nurodomas Rusijos planuojamo plėsti dujotiekio „Nord Stream“ boikotas. „Karo veiksmus V. Putinas finansuoja už parduodamas dujas gaunamomis lėšomis. Turime užbėgti už akių naujo dujotiekio tiesimui“, – sakė Vokietijos Žaliųjų partijos narys, užsienio politikos ekspertas Omidas Nouripouras.
Dar viena nepageidaujama bausme Rusija galėtų laikyti asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Europos Sąjungos valstybes nares, sąrašo papildymą. Laikraščio publikacijoje į sąrašą siūloma įtraukti ir tokių stambių įmonių kaip „Rosneft“ ir „Gazprom“ vadovus Igorį Sečiną bei Aleksejų Milerį.
Ketvirtoji V. Putinui nepalanki reakcija galėtų būti 2018-aisiais metais Rusijoje planuojamo surengti pasaulio futbolo čempionato boikotas: juk toks čempionatas – su piniginiais įnašais ir prestižu siejamas renginys.
Kaip teigiama laikraščio straipsnyje, čempionato boikotas V. Putinui būtų dvigubas smūgis. „Vokietijos futbolo asociacijai verta susimąstyti apie boikotą“, – pareiškė sporto sektorių kuruojantis Žaliųjų partijos narys Ozcanas Mutlu.
Pagaliau, veiksmas, kurio sulaukęs V. Putinas turėtų sustoti, – tai Sirijos, kaip neskraidymo zonos, paskelbimas. Dėl galimų susikirtimų su Rusija užtikrinant skrydžių draudimą JAV toks žingsnis būtų gana rizikingas. Vis dėlto jį žengus būtų galima tikėtis politinio sprendimo.