Galiausiai praeitą savaitgalį prezidentūra paskelbė, kad jis išvyko į Rusiją derybų su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. Tuomet dvi dienas apie V.Janukovyčių nebuvo jokių žinių, ir tik vėliau Kremlius patvirtino, kad jis išties buvo susitikęs su Rusijos lyderiu.
Po kelias dienas trukusios mirtinos tylos Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad V.Janukovyčius lapkričio 9 dieną susitiko su V.Putinu aptarti dvišalių ekonominių santykių. Tačiau apie ką konkrečiai buvo kalbėta, kur vyko derybos ir kiek jos truko, nepaaiškėjo.
Tačiau V.Janukovyčiui grįžus į Ukrainą po slaptų derybų su V.Putinu, Kijevo kelias į svarbios laisvosios prekybos sutarties pasirašymą su Europos Sąjunga, kuris būtų pirmasis žingsnis į narystę Bendrijoje, staiga tapo kur kas labiau vingiuotas.
Ukrainos Aukščiausioji Rada, kur daugiausiai vietų turi V.Janukovyčiaus Regionų partija, trečiadienį netgi nesugebėjo surengti balsavimo dėl įstatymo projekto, kuris būtų atvėręs kelią įkalintai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko išvykti gydytis į užsienį.
Priėmus šį įstatymo projektą būtų pašalinta pagrindinė kliūtis pasirašyti asociacijos susitarimą per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio 28-29 dienomis. ES lyderiai J.Tymošenko paleidimą įvardija kaip vieną svarbiausių sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašytas minėtas susitarimas.
Sutarties pasirašymas pakibo ant plauko, ir Bendrija suteikė Ukrainai papildomo laiko susitarti dėl J.Tymošenko įstatymo projekto per antradienį numatytą Rados plenarinį posėdį.
„Geopolitinės grumtynės“
Paslaptingas V.Janukovyčiaus susitikimas su Rusijos vadovu parodė, kad nors praėjo jau du dešimtmečiai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, Maskva vis dar turi svertų daryti įtaką Ukrainai ir siekia neleisti Kijevui žengti istorinį žingsnį ir ištrūkti iš jos orbitos.
„Nežinome, kas įvyko užkulisiuose per derybas su V.Putinu. Tačiau V.Janukovyčius žino, kad nepasirašius susitarimo su ES jis bus paliktas akis į akį su V.Putinu“, – sakė Kijevo Mohylos akademijos profesorius Oleksijus Haranas, pridūręs: „O tai V.Janukovyčiui pavojinga“.
Jei Kijevas pasirašys asociacijos susitarimą su ES, tai bus skaudus smūgis V.Putino viltims atkurti ryšius tarp buvusių sovietinių respublikų pasitelkiant Muitų sąjungą, kuriai jau priklauso Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija, o Ukraina – ne.
Rusija atvirai įspėjo Ukrainą, kad šalis sulauks skaudžių ekonominių padarinių, jei pasirašys susitarimą su ES. Savo ketinimų rimtumą Maskva pademonstravo uždraudusi konditerijos pramonės grupės „Roshen“, priklausančios įtakingam ukrainiečių verslininkui ir buvusiam ministrui, šokolado importą.
Europos Parlamento pasiuntinys, buvęs Lenkijos vadovas Alexandras Kwasniewskis, pastarosiomis savaitėmis daug kartų lankęsis Kijeve, neslėpė, kad ant kortos pastatyta labai daug.
„Nėra jokių abejonių, mes kalbame apie geopolitinę kovą“, – sakė jis interviu Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN.
Pasak Carnegie (Karnegio) Maskvos centro direktoriaus Dmitrijaus Trenino, pastaruoju metu Rusijos prezidentas laikosi „labiau romantiško ir emocinio“ požiūrio į vienybę su broliais slavais Ukrainoje, kuris kontrastuoja su jam įprastu pragmatiškumu.
„Ukrainos orientacija Rusijai yra labai rimtas dalykas“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu ES noras priimti į savo gretas Ukrainą visų pirma motyvuotas noru išlaikyti saugų atstumą nuo vis agresyviau besielgiančios Rusijos, pridūrė D.Treninas.
„Tai ne tiek siekis plėstis, kiek mėginimas sukurti komforto zoną aplink ES Rytuose. Aišku, kad Europa nenori gyventi kaimynystėje su Rusijos imperija“, – sakė D.Treninas.
„Parduos Ukrainą Rusijai?“
ES priešininkų stovyklai Ukrainoje vadovauja buvęs prezidento administracijos vadovas Viktoras Medvedčukas.
Teigiama, kad jį su V.Putinu sieja itin draugiški ryšiai. Sklando kalbos, kad Rusijos lyderis netgi yra V.Medvedčuko dukros krikštatėvis.
V.Janukovyčius, anksčiau laikytas Kremliaus marionete, tačiau vėliau parodęs, jog jį domina integracija į ES, pasistengė nesivelti į diplomatines derėtuves Kijeve.
Vis dėlto opozicijai priklausantys politikai ir apžvalgininkai abejoja, ar jis išties nori, kad būtų pasirašytas asociacijos susitarimas.
Akivaizdu, kad V.Janukovyčius nori užkirsti kelią sugrįžti į politinę areną savo ilgametei politinei priešininkei charizmatiškajai J.Tymošenko. Jis tvirtino, jog net ir tuo atveju, jei ekspremjerė išvyks gydytis į užsienį, jai už piktnaudžiavimą valdžia skirta septynerių metų kalėjimo bausmė turėtų likti galioti.
Opozicijos lyderis ir J.Tymošenko šalininkas Arsenijus Jaceniukas praėjusį penktadienį pareiškė, kad V.Janukovyčius turi įrodyti, kad jis išties remia ES integraciją, o ne „paprasčiausiai nori parduoti šalį Rusijos Federacijai“.
Ekonomistai sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje asociacijos susitarimas gali suteikti postūmį Ukrainos ekonominio potencialo panaudojimui.
Tačiau akivaizdu, jog Rusijos atsakas gali turėti labai skaudžių ekonominių padarinių, ir tai neramina V.Janukovyčių, galvojantį apie 2015 metais vyksiančius prezidento rinkimus.
Vyriausybė sieja dideles viltis su naujais energijos šaltiniais, tokiais kaip skalūnų dujos. Tačiau šiuo metu šalies ekonomikos padėtis yra grėsminga, po ne vienus metus trukusio augimo pastaruosius penkis ketvirčius iš eilės šalies ekonomika traukėsi.
Kiek anksčiau šį mėnesį tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ dar pablogino Ukrainos skolinimosi reitingą, įspėjusi, kad pasirašius sutartį su ES, „trumpalaikėje ar vidutinės trukmės perspektyvoje gali kilti neigiamų padarinių, daugiausiai susijusių su Rusijos reakcija“.
Pinigų stokojanti Ukraina taip pat rizikuoja įsivelti į naują konfliktą su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, keliančia didelį susirūpinimą Europai, kuriai 2009-ųjų pradžioje dėl panašių nesutarimų buvo sustabdytas dujų tiekimas.
Tačiau teigiama, kad Ukrainos milijardierius verslo magnatus, kurie šalies politikoje atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį nei Rusija, smarkiai suerzino atviri Maskvos grasinimai dėl atsakomųjų veiksmų, darantys žalą šalies ekonominei nepriklausomybei.
Profesorius O.Haranas sakė, kad mūšio dėl Ukrainos ateities baigtis gali nepaaiškėti iki pat viršūnių susitikimo.
„Tačiau delsimas labai rizikingas. Blefavimas visuomet yra rizikingas“, – pabrėžė jis.
Lenkų ministras: perspėjau Ukrainą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad buvo perspėjęs Ukrainos valdžią nepalikti paskutinei minutei prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje neišspręstų klausimų.
Taip R.Sikorskis pirmadienį Briuselyje, Europos Sąjungos (ES) Tarybos posėdžio užsienio politikos klausimais išvakarėse, pakomentavo perspektyvą pasirašyti ES Asociacijos sutartį su Ukraina ir šio klausimo aptarimą posėdyje.
"Laukiu turiningos diskusijos dėl Vilniaus viršūnių susitikimo, kuris turi potencialą tapti istoriniu. Tačiau aš kelis kartus perspėjau Ukrainos valdžią nepalikti klausimų paskutinei minutei ir kaip tik čia dabar esame, o tai reiškia netikrumą", - sakė jis.
Švedų ministras: viskas priklauso nuo Janukovyčiaus
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungos (ES) Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas priklauso tik nuo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus veiksmų.
Tai švedų ministras sakė pirmadienį Briuselyje, duodamas interviu žurnalistams Europos Sąjungos Tarybos posėdžio užsienio politikos klausimais išvakarėse.
"Viskas - prezidento Janukovyčiaus rankose. Mes turime politiką, bet aš nesu tikras, kad jis turi politiką", - sakė jis.
C.Bildtas taip pat konstatavo, kad šiuo metu ES negali priimti sprendimo dėl Ukrainos.
"Galvoju, kad dabar dar per anksti. Kiek žinau, (Europos Parlamento specialieji pasiuntiniai, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas) Coxas ir (buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras) Kwasniewskis dar dirba. Todėl per anksti tai aptarinėti. Aš čia nesitikiu didelio aptarinėjimo šiuo klausimu", - sakė ministras.
Į klausimą, ar Vilniaus viršūnių susitikime bus priimtas sprendimas dėl Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymo, C.Bildtas atsakė: "Nežinau. Du dalykai: Vilnius - ne čia. Mes dabar Briuselyje ir ant stalo turime nepakankamai (argumentų sprendimui priimti), o Vilnius bus kitos savaitės pabaigoje. Pažiūrėsime. Dabar dar anksti".
ES šalys paskelbė „primygtiną“ kreipimąsi į Ukrainą dėl kalinamos J. Tymošenko
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį paskelbė „primygtiną raginimą“ Ukrainai imtis veiksmų dėl kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko, kad Kijevas galėtų pasirašyti svarbią asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Bendrija.
„Tai primygtinas raginimas Ukrainai veikti dabar“, – Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle pareiškė prisidėjęs prie derybų su kolegomis iš kitų 27 ES šalių.
„Laiko lieka vis mažiau“, – pažymėjo jis.
Ukraina ir ES planuoja pasirašyti asociacijos sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis.
Ši sutartis Kijevui taptų pirmuoju žingsniu visavertės narystės Bendrijoje link – tačiau su sąlyga, kad Kijevas laikysis esminių ES principų, įskaitant reikalavimą užtikrinti sąžiningą teisingumo sistemą.
Ar bus pasirašyta ta sutartis, labai priklauso nuo Ukrainos parlamento, kuris turėtų priimti įstatymą, leidžiantį J.Tymošenko išvykti gydytis į užsienį bei nustatyti aiškias jos grįžimo sąlygas – ar ekspremjerė galės grįžti į politiką; kada ji galės tai padaryti.
Tačiau didėja nerimas, kad asociacijos sutartis nebus pasirašyta Vilniuje, nes penktadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada nesugebėjo susitarti dėl įstatymo projekto, kuris leistų kaliniams, tokiems kaip J.Tymošenko, išvykti gydytis į užsienį.