Rusija prieš metus susprogdino didžiulę Ukrainos užtvanką: tokių padarinių nesitikėjo niekas

Ankstų 2023 metų birželio 6 dienos rytą pietinėje Ukrainoje rusų sprogmenys išdraskė Kachovkos užtvanką ir hidroelektrinę. Sprogimo būta tokio galingo, kad drebėjo langai net ir už aštuoniasdešimties kilometrų, o iš rezervuaro su gaivališka jėga pradėjo plūsti milžiniškas kiekis vandens (užtvankos talpa 18 – kubinių kilometrų, maždaug tiek telpa Jutoje esančiame Didžiajame Druskos Ežere). Užtvanka šalia Dniepro upės pastatyta dar XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Potvynis apgadino dešimtis miestų ir kaimų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tragediją pavadino „aplinkosaugine masinio naikinimo bomba“. Ukraina dėl sprogimo kaltina jos kontrolę perėmusią Rusiją. Vakarai ir nepriklausomi atvirų šaltinių analitikai tokiems teiginiams pritaria.

Praėjo metai, ir jau ryškėja ilgalaikiai padariniai. Jie ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialiniai, politiniai bei ekonominiai. Nors kova tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų ir toliau verda, imta kalbėti, kaip vis tik užtvanką atstatyti. Kachovkos užtvankos likimas – savotiška sudėtingų šalies atstatymo klausimų, kuriuos teks spręsti karui pasibaigus, demonstracinė versija.

Nelaimė tiesiogiai paveikė keturias sritis arba regionus: Chersoną, Mykolajivą, Dnipropetrovską ir Zaporižią. Chersone, žemyn upe, pirminė žala buvo pati didžiausia. Karas regioną pavertė pragaru žemėje. Rusija, vos tik pradėjusi invaziją, užėmė didžiąją jo dalį, tačiau 2022 metų lapkritį ukrainiečiai okupantus nustūmė į rytinį Dniepro upės, dalijančios regioną, krantą. Sugriuvus užtvankai, kilęs potvynis pasėjo tikrų tikriausią chaosą.