„Buvo priimtas sprendimas įvesti „humanitarinę pauzę“ Alepe lapkričio 4 dieną nuo 9 val. (8 val. Lietuvos laiku) iki 19 val. (18 val. Lietuvos laiku)“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškime.
V. Gerasimovas sakė, kad šiam sprendimui pritarė Sirijos valdžia ir kad juo siekiama „užkirsti kelią beprasmėms aukoms“, sudarant sąlygas civiliams ir kovotojams pasitraukti iš sukilėlių kontroliuojamos rytinės Alepo dalies.
Jis sakė, kad būtų galima naudotis aštuoniais koridoriais: šešiais – civiliams ir kitais dviem – kovotojams.
Sukilėliai penktadienį pradėjo didelį puolimą Alepo apsiausčiai pralaužti, bet šią savaitę susidūrė su įnirtingu režimo pajėgų pasipriešinimu.
Alepas yra tarp Sirijos rajonų, labiausiai paveiktų jau penkerius metus trunkančio konflikto, ir iš gyvo ekonomikos centro virto padalytu, subombarduotu miestu.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį sakė, kad Maskva 16 dienų nutraukė antskrydžius prieš rytinę Alepo dalį. Šis sprendimas buvo priimtas po kritikos dėl Rusijos remiamo Sirijos vyriausybės puolimo, per kurį žuvo šimtai civilių ir buvo sunaikinta infrastruktūra, įskaitant ligonines.
Bombardavimo sustabdymas iš pradžių buvo paskelbtas prieš trumpą ugnies nutraukimą praėjusį mėnesį. Vis dėlto tąsyk Maskva atmetė galimybę pratęsti paliaubas.
S. Šoigu kaltino JAV vadovaujamą koaliciją nesugebant pažaboti griežtosios linijos sukilėlių ir sakė, kad politinio krizės sprendimo šansai dabar yra maži.
Vakarai kaltino Maskvą įvykdžius galimus karo nusikaltimus Alepe – bombardavimu nesirenkant taikinių, kai buvo remiamas brutalus Sirijos vyriausybinių pajėgų vykdomas puolimas.
Maskva, remdama seną sąjungininką Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, nuo 2015 metų rugsėjo Sirijoje vykdo bombardavimo kampaniją.
Nuo karo Sirijoje pradžios 2011 metų kovą jau žuvo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Kare, kuris išsirutuliojo iš protestų prieš B.al Assado valdymą judėjimo, dalyvauja daug šalių: sukilėliai, džihadistai, kurdai, režimo pajėgos.