Siekdamas įvertinti Ukrainos ataką ir jos perspektyvas, „The Economist“ apklausė joje dalyvavusius karius ir šaltinius, susipažinusius su Ukrainos vyriausiojo pajėgų vado generolo Oleksandro Syrskio sprendimų priėmimu. Ryškėja įžūlaus lošimo, gimusio iš nevilties ir labai paslapčia, vaizdas. Jis pakėlė kovinę dvasią ir atskleidė, kad Ukraina sugalvojo naują veiksmingą taktiką. Tačiau po 12 dienų pažanga lėtėja, ryškėja naujos fronto linijos kontūrai. Neaišku, ar kariams pavyks atsilaikyti, ar jie nėra per daug įsitraukę ir apleidę fronto linijas kitur. Didžiausias pavojus kyla aplink Pokrovską, Ukrainos Donbaso srityje, kur Kremliaus pajėgos sparčiai įsitvirtina.
82-osios brigados, antrosios iš keturių pradiniame puolime dalyvavusių brigadų, kariai pasakoja, kad po pirmųjų euforiškų pergalių kovos darėsi vis intensyvesnės. Per pirmuosius susišaudymus įvyko tik vienas rimtesnis susirėmimas, kai rusai bandė surengti pasalą iš kukurūzų laukų netoli pirmojo kaimo. Ukrainiečiai, kurie kažkokiu būdu danguje turėjo žvalgybinių dronų monopolį, priešą pamatė ir įsakė pasiduoti. Rusai nepasidavė. Taigi jie iššaudė visą artileriją, kol kukurūzai nustojo šlamėti ir stojo tyla. Tada ukrainiečiai pajudėjo toliau.