Visgi taikus ir pelningas „Lukoil“ ir skurdžiausios Europos Sąjungos narės koegzistavimas sutrūkinėjo, kai prieš kiek daugiau nei dvejus metus Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą. Dabar dešimtmečius trukusiam darniam Bulgarijos ir Rusijos verslui išaušo atsiskaitymo akimirka, „Lukoil“ svarstant parduoti verslą ir pasitraukti dėl, jos žodžiais, daromo politinio spaudimo.

Nutraukusi ryšius su Rusija praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po komunistinio valdymo pabaigos, Bulgarija užbaigtų savo posūkį ES ir NATO sąjungininkių link ir taptų ryškiu kontrastu Vengrijai ir Serbijai.

Svarbiausia, kad „Lukoil Neftohim“ naftos perdirbimo gamyklą perimtų „geros reputacijos tarptautinė bendrovė“ iš Europos, JAV arba Persijos įlankos regiono, sakė finansų ministras Assenas Vasilijevas. „Lukoil“ priešininkai sako, kad Rusijos milžinės įtakos tinklas yra giliai įsiskverbęs į Bulgarijos politinį ir verslo elitą.