V. Putinas praeitą savaitę atšaukė vizitą, per kurį turėjo dalyvauti katedros komplekso, taip pat apimančio dvasinį centrą ir mokyklą, iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kai Prancūzija griežtai sukritikavo Maskvos vykdomą bombardavimą Sirijoje.
Daugelį stebina naujasis statinys prie Senos upės Paryžiaus centre daugelį stebina: penkiais didžiuliais paauksuotais kupolais papuošta katedra, aiškiai matoma Šviesų miesto istorinėje širdyje.
Kaip pranešama, šis projektas taip pat kelia susirūpinimą Prancūzijos žvalgybos agentūroms, nes katedra yra arti vyriausybinių pastatų, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją.
V.Putinas užtikrino šiam projektui, kainavusiam per 100 mln. eurų, tvirtą finansinį ir politinį palaikymą. Katedra buvo pastatyta buvusiame valstybinės žemės sklype, kurį Maskva išpirko 2010 metais, kai Prancūzijai vadovavo prezidentas Nicolas Sarkozy.
„Šį projektą galima sieti su tikinčiųjų poreikiais, bet jis tikriausiai (įgyvendina) Rusijos troškimą atidaryti kultūrinį ir religinį centrą Paryžiuje, nesusijusį su jos ambasada“, – naujienų agentūrai AFP sakė rašytojas ir ortodoksų dvasininkas Christophe'as Levalois.
V.Putinas palaiko glaudžius ryšius su įtakinga Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, o jos lyderis, patriarchas Kirilas, reikšdavo asmeninį palaikymą Kremliaus politikai – pavyzdžiui, karinei intervencijai Sirijoje.
Kirilas planuoja aplankyti Paryžių gruodžio 4 dieną ir pašventinti Šv.Trejybės katedrą. Jos interjerą planuojama baigti įrengti ateinančiais metais.
Kadangi V. Putinas nedalyvaus, atidarymo ceremonijai trečiadienį vadovaus Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
„Keistas neaiškumas“
Vis dėlto Prancūzijoje didėjanti ortodoksų bendruomenė, stiprinama imigracijos iš Rusijos, taip pat Artimųjų Rytų ir Balkanų, Kremliaus remiamą projektą vertina prieštaringai.
Paryžiuje jau yra viena ortodoksų katedra – Šv. Aleksandro Neviškio soboras – pastatytas rusų bendruomenės dar 1861 metais. Tačiau jis yra pavaldus Stambulo, o ne Maskvos patriarchatui. Pastarasis yra laikomas labiau politizuotu.
Su Šv.Aleksandro Neviškio katedra susijęs istorikas Antoine'as Arjakovsky pabrėžė naujojo projekto „keistą ir problemišką neaiškumą“: jį finansuoja teoriškai sekuliari Rusijos valstybė, „supainiojanti religiją ir politiką už poros žingsnių nuo Eliziejaus rūmų (Prancūzijos prezidentūros) ir Užsienio reikalų ministerijos“.
Naujoji katedra atidaroma Prancūzijos ir Rusijos santykiams ne pačiu geriausiu metu. Šis projektas taip pat kelia rūpesčių prezidentui Francois Hollande'ui, Prancūzijoje vykstant įtemptiems nacionaliniams debatams dėl religijos vaidmens viešajame gyvenime – ypač po virtinės islamo ekstremistų atakų.
Praeitą savaitė išleistoje vienoje knygoje cituojami F. Hollande'o žodžiai, kad Prancūzijoje yra „problema dėl islamo“, nes musulmonų bendruomenei reikalingi savi maldos namai ir pripažinimas.
„Islamas kelia problemą ne todėl, kad savaime yra pavojinga religija, o dėl to, kad jis nori įsitvirtinti kaip religija respublikoje“, – valstybės vadovo pareiškimas cituojamas knygoje „Prezidentas neturėtų to sakyti“ (Un president ne devrait pas dire ca).