Sprendimas, ką su jomis daryti, kurio priėmimas įstrigo Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“ staiga išgabenus savo inžinierius, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, yra būtinas, norint atlaisvinti vietos naujoms, Europoje pagamintoms raketoms, rašo „Politico“.
„Yra ruošiamas kažkoks susitarimas, – nurodė su derybomis susipažinęs vienas iš minėtųjų valdininkų. – Mums reikia tos kosmodromo dalies, kurioje anksčiau dirbo rusai.“
Visgi taip pat kyla didelių geopolitinių klausimų.
„Roskosmos“ atšaukė savo personalą iš Gvianos kosminio centro 2022 m. vasarį. Dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai įvedė sankcijų ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Variantas pakrauti vertingas ir sunkias raketas (kiekviena iš jų sveria apie 100 tonų ir yra verta maždaug 73,5 mln. eurų) į baržą ir grąžinti Rusijai yra politiškai toksiškas.
Prancūzijos kosmoso agentūra CNES iš pradžių atsisakė pateikti komentarų, bet paskui pranešė, kad raketos saugiai saugomos kosmodromo teritorijoje. „Jų grąžinti Rusijai neplanuojama“, – teigiama el. paštu atsiųstame pareiškime.
Tačiau rusiškas raketas reikia išgabenti, nes yra programų, pagal kurias privačios raketų gamintojos nori naudoti šiaurinėje kosmodromo dalyje esantį plotą, kuriame anksčiau veiklą vykdė „Roskosmos“. Tai yra dalis CNES bei Europos kosmoso agentūros (ESA) pastangų sumažinti tradicinę priklausomybę nuo didelių valstybinių programų ir pereiti prie labiau amerikietiško modelio, sutelkiant dėmesį į mažesnius ir lankstesnius startuolius.
„[Sandėlyje] yra viena visiškai surinkta raketa [„Sojuz-2“], nes karo su Ukraina pradžioje iki raketos paleidimo buvo likę vos keletas dienų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad derybos, ką daryti su raketomis, „vyksta labai aukštu lygmeniu“.
Situaciją apsunkina tas faktas, kad „Roskosmos“ pasitelkdavo savo personalą raketoms „Sojuz-2“ prižiūrėti ir pripildyti degalų, o CNES ir ESA komandos nėra apmokytos, kaip išardyti ir išgabenti šias raketas.
Anksčiau, karo pradžioje, viena iš idėjų buvo susitarti su rusais dėl raketų „Sojuz“ iškeitimo į 36 palydovus „OneWeb“, įstrigusius Rusijos Baikonuro kosmodrome Kazachstane.
Žinoma, sprendimas perduoti Rusijai prestižinių technologijų, kai ji atakuoja Ukrainą ir padeda Šiaurės Korėjai vykdyti kosmoso programą, būtų sulaukęs politinio pasmerkimo, tačiau dabar net ir tokiam drastiškam žingsniui jau per vėlu, pareiškė „OneWeb“ palydovų tinklą valdanti įmonė „Eutelsat“.
„Toliau vykdome veiklą ir pamiršome tą incidentą, – teigė „Eutelsat“ atstovė spaudai Anita Baltagi. – „OneWeb“ palydovų tinklas užbaigtas. Šiuo metu neplanuojame susigrąžinti Rusijoje esančių palydovų.“
Galvosūkis Kremliui
Kaip rašo „Politico“, bent jau kosmoso srityje Rusijos ir Europos santykiai būdavo kur kas geresni.
2005 m. „Roskosmos“ ir CNES susitarė, kad rusai galės paleisti raketų iš Prancūzijos Gvianos. Pietų Amerikoje esantis kosmodromas pasižymi pranašumu – yra labai arti pusiaujo, todėl Žemės sukimasis prideda raketoms pagreičio, vadinasi, jos gali gabenti sunkesnius krovinius sudegindamos mažiau degalų.
2012 m. „Roskosmos“ Prancūzijos Gvianoje pradėjo naudoti modifikuotą itin patikimos sistemos „Sojuz“ versiją ir netgi iškėlė į kosmosą keletą ES palydovų. Tai buvo bendradarbiavimo susitarimų, apėmusių įvairias mokslines programas ir Tarptautinę kosminę stotį, dalis.
Kilus karui, bendradarbiavimas nutrūko. Praėjus keletui dienų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas paskelbė, kad iš Prancūzijos Gvianos bus atšauktas visas rusų personalas. Karas Ukrainoje taip pat privertė ESA persvarstyti savo strategiją.
„Turime sukurti atsparesnę, savarankiškesnę ir strategiškai nepriklausomą pramonę“, – „Politico“ pareiškė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris 2022 m., kai buvo nutraukta „ExoMars“ – kartu su Rusija vykdyta programa Marsui tyrinėti.
Paskutinio ESA ministrų susitikimo metu (valstybės narės padengia didžiąją dalį kosmodromo eksploatavimo išlaidų) buvo nutarta, kad Prancūzijos CNES atgaus „Roskosmos“ priklausiusios kosmodromo dalies kontrolę. Kosmodromas užima 660 kvadratinių kilometrų plotą ir yra didesnis už daugelį miestų.
Nebelikus galimybės kelti palydovus rusiškomis raketomis „Sojuz“, o Europos vykdomai programai „Ariane 6“ susiduriant su ilgais atidėliojimais, labiausiai išvystytas kosmoso programas turinčios Europos šalys sutelkė dėmesį į mažesnes įmones, besikuriančias šiame žemyne.
Anksčiau šiais metais CNES paskelbė konkursą, skirtą privačioms kosmoso įmonėms (konkurso nugalėtojos galės naudoti kosmodromą savo programoms vykdyti), ir buvo priversta rimtai pagalvoti, ką daryti dėl „Roskosmos“ priklausiusios zonos. „Vis dar esame privačių įmonių pasiūlymų analizės etape“, – sakė kosmodromo projektų vadovė Aimee Cipee.
Jos teigimu, ji yra pirmoji Prancūzijos Gvianoje gimusi moteris, kuri gavo prestižinį darbą – atgaline tvarka skaičiuoti sekundes, likusias iki raketos starto. Dabar ji rūpinasi privačių bendrovių atvykimo į kosmodromą reikalais.
„Turime naują didelį iššūkį – pasiruošti ateičiai“, – pridūrė ji.
Krizė baigėsi
Būtinybė rasti sprendimą pasidarė dar aktualesnė liepos 9-ąją. Būtent tą dieną ESA surengė ilgai atidėliotą pirmąjį „Ariane 6“ bandomąjį paleidimą. Misiją galima pavadinti sėkminga. Vėliau šiais metais planuojama išbandyti vidutinio dydžio raketą „Vega“, kurią sukūrė ESA ir Italijos kosmoso agentūra, taigi, kosmodrome rengiamų misijų skaičius turėtų gerokai padidėti.
Kitais metais planuojama atlikti šešias misijas naudojant „Ariane 6“ ir tris misijas naudojant „Vega“. Tai sugrįžimas prie ankstesnio grafiko, kurį suardė kilęs karas ir „Ariane“ paleidimo atidėliojimai.
Nors dar nėra aišku, ar „Ariane 6“ misijų skaičius ateityje viršys devynias per metus, teoriškai iš kosmodromo galima leisti raketas kas 11 dienų, t. y. per metus surengti maždaug 33 misijas.
Tikėtina, kad raketos, pagamintos tokių įmonių kaip Ispanijos „PLD Space“, Prancūzijos „MaiaSpace“ bei Vokietijos „Isar Aerospace“ ir „Rocket Factory Augsburg“ netrukus irgi kils iš šio kosmodromo, toliau vykdant startuolių programą.
Nors dėl geografinės padėties šis kosmodromas yra vienas geriausių pasaulyje, jame vis dar gaji XX a. dvasia. Vadovai, kaip naudotis senomis operacinių sistemų „Windows“ versijomis, renka dulkes lentynose radarų stotyje, o mobiliojo ryšio signalas yra toks prastas, kad Elono Musko bendrovės „SpaceX“ siūlomas palydovinis internetas „Starlink“ yra geriausias būdas naršyti elektroninėje erdvėje.
Pastangos modernizuoti kosmodromą, kad atitiktų XXI a. standartus, jau dedamos.
CNES investuoja 47 mln. eurų į programą, skirtą kosmodromo skaitmeninei infrastruktūrai atnaujinti. Tiesa, vis dar sunku privilioti jaunų darbuotojų. Nors Prancūzijos Gviana teisiškai priklauso Prancūzijai ir yra ES dalis, skrydis iš Paryžiaus trunka devynias valandas.
Ši problema kelia nuostabą tiems, kurie nusprendė surizikuoti ir sutiko apsigyventi Kuru – ramiame miestelyje su paplūdimiu ir žuvų restoranų, garsėjančių aštriu pasiflorų padažu, promenada.
„Nesuprantu, kodėl žmonės bijo čia dirbti, juk kiekvieną vakarą gali maudytis vandenyne“, – sakė Michelis Debraine’as, vadovaujantis ESA priklausančios kosmodromo infrastruktūros valdymo biurui. Jis pridūrė, kad karjeros siekiantiems raketų inžinieriams čia yra daug ką pasiūlyti.
„Jeigu norite dirbti tropiniame klimate, paprastai reikia arba įsigyti vandens motociklą, arba atidaryti piceriją“, – samprotavo jis.
Bet prieš šimtams naujų inžinierių užplūstant Kuru, reikia kažkaip išspręsti rusiškų raketų problemą.