Apie tai savo „Facebook“ puslapyje papasakojo Ana Ponomarenko, kuri tame rūsyje buvo kartu su sūnumi ir vyro tėvais.
Anot jos, 2022 metų kovo 3 dieną į Jahodnos kaimą įžengė Rusijos orkų kariuomenė.
„Pirmasis susitikimas su barbarais man buvo vienas baisiausių – laikydama vaiką ant rankų, parpuoliau ant kelių ir paprašiau, kad tik nešautų į mano sūnų.
Tada mus su sūnumi ir vyro tėvais uždarė į rūsį dviem paroms. Man paprašius atnešti naktipuodį vaikui, okupantas sutiko, bet išsiėmė F1 granatą ir pasakė, kad, jeigu jam nepatiks mano judesiai judant aplink puodą, mes granatą į rūsį kuriame buvo mano sūnus “, – liudijo moteris.
Trečią parą grasindami automatais visus kaimo gyventojus suvarė į mokyklos rūsį ir ten prasidėjo visų įkaitų išgyvenimas. Iš viso buvo apie 360 žmonių, iš kurių mažiausi – 1–1,5 mėnesio amžiaus vaikai.
A. Ponomarenko primena, kad visi miegodavo sėdėdami, išskyrus vaikus ir pagyvenusius žmones, kurie fiziškai negalėjo sėdėti. Žmonės buvo rūsyje be šviesos, ventiliacijos, tualeto.
„Nakčiai uždarydavo rūsio duris, kažkuo užremdavo ir pastatydavo kareivį su ginklu. Jei kas nors nuspręstų išeiti be leidimo, nušautų. Į lauką išleisdavo, priklausomai nuo vieno iš vadų nuotaikos. Jeigu mūsų Ukrainos karinių pajėgų vaikinai jiems pridirbdavo ir jie patirdavo nuostolių, galėdavo mūsų neišleisti išvis visą dieną. Tai yra, išėjimas į gryną orą priklausė nuo okupantų nuotaikos. Jeigu ir įšeidavome, tai su nerimu, nes beveik nuolatos buvo sprogimai, po kurių į mus skrisdavo skeveldros, buvo sužeistų...“, – pažymi moteris.
Tuo metu okupantai kaime plėšė namus, išvežė baldus, įrangą, drabužius, net dėvėtus moteriškus apatinius.
„Seni žmonės pradėjo kraustytis iš proto tiesiogine prasme, o vėliau mirdavo. Vaikai tuo metu buvo šalia mirusių žmonių. Mirusieji nebuvo laidojami 10 dienų, buvo rūsyje.
Atnešdavo juos ten, kad nebūtų kvapų paviršiuje. Duoną valgėme iš nuotekų. Žmonėms kojos ištindavo iki neįtikėtino dydžio ir kraujuodavo. Ten būdavo antisanitarinės sąlygos, baisus kosulys, atsirasdavo neaiškūs odos bėrimai ir dar daug ko patirdavo ten buvę žmonės“, – pasakojo moteris, kuriai teko iškęsti okupacijos baisumus.
Ji taip pat pripažino, kad jausmo, kai susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiais, neįmanoma nupasakoti.
„Unian“ skelbia, kad balandžio 3 dieną Ukrainos kariškiai išlaisvino Kolyčevkos, Jahodnos, Ivanivkos gyvenvietes Černihivo srityje, kurios yra sankryžos, esančios pagrindiniame greitkelyje į Černihivą.