Federalinė saugumo tarnyba (FSB), tariamai kovojanti su kariuomenėje vešančia korupcija, ėmė persekioti aukšto rango generolus, kuriems, kaip kariuomenės vadovybei, būtų galima suversti kaltę dėl 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą nesėkmių. Dar vienas persekiojimo tikslas galėtų būti milžiniško kariuomenės biudžeto paskirstymo kontrolė. Visa tai vyksta su nebyliu Kremliaus pritarimu.
Vis dėlto suėmimai gali privesti prie sumaišties pajėgose ir tai įvyktų kaip tik tuo metu, kai Maskva siekia pasinaudoti Kyjivą ištikusiu ginklų trūkumu ir prasiveržti giliau į Ukrainos teritoriją.
Visi „The Moscow Times“ kalbinti šaltiniai, sutikę aptarti su pajėgomis ir FSB susijusius klausimus, pageidavo garantuoti anonimiškumą.
Atrodo, kad vykdomas valymas yra saugumo tarnybų ir Gynybos ministerijos konfliktų bei kovų dėl išteklių kulminacija, signalizuojanti apie FSB, sovietmečio KGB įpėdinės, pergalę siekiant buvusio KGB agento Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumo.
„Iki valymo pabaigos – dar toli. Dar laukia daug sulaikymų“, – nurodė „The Moscow Times“ šaltinis.
Per dvi savaites, praėjusias nuo netikėto ilgamečio gynybos vadovo Sergejaus Šoigu atstatydinimo, buvo suimti keturi aukšto rango karininkai. Jiems pateikti kaltinimai varijuoja nuo kyšininkavimo iki piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Atsižvelgiant į tai, su kokiu įkarščiu suiminėjami karininkai, galima spėti, kad dabartinė operacija peraugs į didžiausią valymą šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, sakė asmuo iš Rusijos vyriausybės.
„Manau, kad iki metų pabaigos bus suimta dešimtys, o gal net šimtai įvairiausio rango asmenų, tarnaujančių skirtinguose Gynybos ministerijos padaliniuose“, – sakė Rusijos vyriausybėje dirbantis asmuo.
Korupcijos atvejų tyrimus vykdantys saugumo tarnybų pareigūnai Gynybos ministerijos būstinėje apsilankė dar prieš pasklindant žiniai apie gynybos ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo suėmimą balandžio pabaigoje, nurodė ministerijai artimas šaltinis.
„Atrodo, kad dabar [Gynybos ministerijos pastate] yra daugiau čekistų nei karinio personalo“, – sarkastiškai pareiškė „The Moscow Times“ šaltinis.
Kremlius tvirtina, kad vykdomi suėmimai tėra nuolatinio darbo, kurio tikslas – eliminuoti korupciją visuose valdžios lygmenyse, rezultatas.
„Kova su korupcija yra nuolatinis ir nuoseklus darbas, o ne kokia nors kampanija“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vis dėlto nepriklausoma žiniasklaida, opozicija ir tarptautiniai stebėtojai apie pajėgose kerojančią korupciją kalbėjo metų metais, o karui pritariantys tinklaraštininkai kyšininkavimą pajėgų vadams prikaišiojo per visą plataus masto agresijos Ukrainoje laikotarpį, tačiau suiminėti generolus pradėta tik tada, kai tapo aišku, kad S. Šoigu teks atsisveikinti su postu.
Po T. Ivanovo suėmimo tyrėjai paaiškino, kad šio pareigūno veiklos tyrimas vyksta ilgiau nei penkerius metus. Toks paaiškinimas patvirtina, kad apie kariuomenėje klestinčią korupciją valdžios institucijos žinojo gerokai iki pastarųjų suėmimų pradžios.
„Gynybos ministerija turėjo galybę informacijos apie korupcijos schemas, prisikaupė nemažai baudžiamųjų bylų. Tačiau kol S. Šoigu buvo įtakingas ministras, tyrėjams nebuvo leista imtis tų bylų“, – sakė dar vienas „The Moscow Times“ kalbintas vyriausybės pareigūnas.
Kremliaus sankcionuota FSB operacija rodo, kad konfrontacijoje tarp dviejų pagrindinių karo meto jėgos struktūrų – kariuomenės ir FSB – triumfuoja saugumo tarnybos, sakė Kremliui artimas šaltinis.
„Dėl nesėkmingo puolimo kalta turės būti viena pusė“, – nurodė jis.
„Tai gali būti arba specialiosios tarnybos, kurios vykdė žvalgybą, analizavo situaciją prieš karą ir pažadėjo V. Putinui ypač sėkmingą operaciją ir greitą pergalę, bet apsiriko, arba antroji galingiausia pasaulio armija, vadovaujama caro S. Šoigu ir turėjusi atnešti V. Putinui pergalę, tačiau pasirodžiusi ne stipresnė už popierinį tigrą ir apgailėtinai susimovusi“, – kalbėjo šaltinis.