Praėjusį savaitgalį įvykdytas beprecedentis Irano išpuolis prieš Izraelį yra dar vienas rimtas įrodymas, kad E. Macrono diagnozė dėl Europos Sąjungai kylančių saugumo iššūkių yra teisinga. Prancūzai dalyvavo misijoje, per kurią buvo sėkmingai numušta dauguma atskridusių bepiločių orlaivių, taip pabrėžiant jų svarbų vaidmenį bloko karinėje strategijoje.

Esminė E. Macrono problema yra ta, kad iki šiol jam nepavyko į savo požiūrį sutelkti nei Prancūzijos rinkėjų, nei šalies ekonominės ir karinės galios, todėl jam sudėtinga savo retoriką paremti „kietąja jėga“, atitinkančia grėsmes, su kuriomis jie susiduria. Be to, jis teikia pirmenybę rizikingiems žingsniams, kurie baugina jo svarbiausias suinteresuotąsias puses tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

E. Macrono užsienio politikos pozicijos paprastai yra pagrįstos logika, teigia tarptautinių santykių profesorius Frederico’as Charillonas iš Paryžiaus. Tik „jei tu paskui nori viešai padaryti sensaciją ir atkreipti visų dėmesį sau naudinga linkme, tai gali atsigręžti priešinga linkme“.