Daugelį metų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje ir šio amžiaus I-ajame dešimtmetyje teroristinės atakos drebindavo Rusiją nerimą keliančiu dažniu: čečėnų nepriklausomybės judėjimas, virtęs islamistine teroristine grupuote, atakuodavo traukinius, lėktuvus ir metro stotis.
Tačiau už Čečėnijos ribų ir kitose neramiose Šiaurės Kaukazo respublikose atakų skaičius pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo. Pirmadienio sprogimas Sankt Peterburgo metro buvo kruviniausias teroristinis aktas ne Pietų Rusijoje nuo pat 2011 metų, kai per išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste žuvo 37 žmonės.
Iki pirmadienio vakaro nė viena grupuotė dar nebuvo prisiėmusi atsakomybės už sprogimą Sankt Peterburge, tačiau turint galvoje teroristinių atakų Rusijoje istoriją, įtarimai veikiausiai kris ant islamistinių grupuočių, rašo „The Guardian“.
Ankstyvosios čečėnų teroristinės atakos, pavyzdžiui, 2002 ir 2004 metų įkaitų dramos Maskvos kino teatre „Nord Ost“ ir Beslano pradinėje mokykloje, būdavo lydimos reikalavimų, kad Rusija pasitrauktų iš Čečėnijos. Masinis žudymas nebūdavo pagrindinis jų tikslas.
Vėliau čečėnų nepriklausomybės judėjimas pasivadino Kaukazo Emyratu, kuris siekė daugiausia musulmonų gyvenamame Šiaurės Kaukazo regione įkurti islamišką valstybę, ir prisiviliojo kovotojų iš tokių kaimyninių respublikų kaip Dagestanas.
Kaukazo Emyratas prisiėmė atsakomybę už 2009 metų traukinio susprogdinimą, 2010 metų sprogimus Maskvos metro ir 2011 metų savižudžio sprogdintojo išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste.
Šio sukilėlių judėjimo emyru pasiskelbęs Doku Umarovas 2013 metais buvo nužudytas: manoma, kad Rusijos saugumo tarnybos per tarpininkus perdavė jam užnuodyto maisto. Nuo to karto grupuotės sugebėjimai rengti išpuolius pačioje Rusijos širdyje pradėjo blėsti.
Tuo tarpu pačioje Čečėnijoje sklando pranešimai apie kankinimus ir sudegintus namus tų šeimų, kurios, kaip manoma, turi sąsajų su sukilėliais. Prieš 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes atnaujinus kovą su įtariamais islamistais ir daugeliui kovotojų pasitraukus į Siriją, sukilimas Šiaurės Kaukaze nuslopo.
Egzistuoja nemažai išsamių įrodymų, kad Rusijos saugumo tarnybos ignoravo įtariamus kovotojus, vykstančius į Siriją: jos manė, kad už Rusijos ribų jie kels mažesnę grėsmę negu šalies viduje. Taip pat sklando ne vienas pranešimas apie tai, kaip iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Centrinėje Azijoje kilę musulmonai dirbdami statybose Rusijoje suradikalėjo ir galiausiai išvyko į Siriją.
Rusijos saugumo pareigūnai yra sakę, kad Sirijoje kovoja keli tūkstančiai islamistų kovotojų iš Rusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.
Nuo 2015 metų rugsėjo, kai Basharo al Assado režimą palaikanti Rusija įsitraukė į karinius veiksmus Sirijoje, internete pasirodė nemažai propagandinių „Islamo valstybės“ vaizdo įrašų, kuriuose grasinama atkeršyti Vladimirui Putinui ir Rusijos gyventojams.
2015 metų rugsėjį buvo susprogdintas keleivinis laineris, skridęs iš Egipto Šarm aš Šeicho kurorto į Sankt Peterburgą. Per šią katastrofą žuvo daugiau kaip 200 žmonių, o atsakomybę už ją prisiėmė „Islamo valstybė“.
Tačiau iki šiol sėkmingos „Islamo valstybės“ atakos Rusijos viduje buvo surengtos tik Čečėnijoje ir kitose Šiaurės Kaukazo vietose.
Rusiškos kilmės karines grupuotes Rusija persekioja ne tik Sirijoje: svarbias šio judėjimo figūras ji tyliai stengiasi likviduoti ir Turkijoje. Manoma, kad su Rusijos žvalgyba susiję žudikai Stambule yra nužudę kelis asmenis, kurie buvo susiję su čečėnų islamistiniu sukilimu.
Kol kas nėra jokių įrodymų, kad pirmadienio sprogimą surengė „Islamo valstybė“ ar Šiaurės Kaukazo karinės grupuotės. Sankt Peterburge pastaraisiais metais yra nugriaudėję ir daugiau mažesnių sprogimų, susietų su nacionalistų kuopelėmis. Tačiau atsitiktinis žmonių žudymas metro nesiderina su įprastais jų metodais.