Vaizdas buvo tiesiog klaikus: berniukui buvo išmušti dantys, nurėžtos lūpos, ausys ir lytiniai organai, rašoma svetainėje usatoday.com.
„Nekaltas mano sūnus mirė lėta ir skausminga mirtimi, – sako 28 metų J. Mukisa. – Kodėl kažkam kilo mintis nužudyti mano sūnų?“
Nužudytojo, vardu Johnas Lubega, bendraklasiai prisimena paskutinį kartą aštuonmetį matę einantį iš mokyklos, besišnekučiuojantį su jį pavėžėti pasisiūliusiu motociklininku. Rasti palaikai rodo, kad berniukas buvo iš lėto žudomas.
Jis tapo žmogaus auka, žynių ir kerėtojų per religines apeigas paaukojama dvasioms apmaldyti, įsitikinusi pranešimą policijai įteikusi mažamečio motina.
Joks dėl šio smurtinio atvejo kaltas asmuo, deja, lig šios nesuimtas.
Ugandoje – žemyninėje šalyje, kurios peizažą pagyvina snieguotos Ruvenzorio kalnų viršukalnės ir didžiulis Viktorijos ežeras, – lig šiol gajus tikėjimas, kad aukojimo ritualais galima užsitikrinti staigų praturtėjimą ir išgijimą.
Nepaisant įvairių vyriausybės taikomų draudimų, tarp šių ritualų ir dabar gana dažnai pasitaiko žmonių, ypač vaikų, aukojimo apeigų.
Pasak Ugandos policijos pareigūno Moseso Binogos, dirbančio Kovos su prekyba žmonėmis ir žmonių aukojimu specialiosios paskirties grupėje, vien pernai per tokias apeigas buvo paaukoti septyni vaikai ir du suaugusieji, o 2015 metais per religinius ritualus buvo nužudyti septyni vaikai ir šeši suaugusieji.
Vis dėlto specialistai laikosi nuomonės, kad tikrieji aukų skaičiai gali būti kur kas didesni.
Žmonių gyvenimas Ugandoje labai sunkus ir vargingas, todėl, bandydami prisišaukti sėkmę, jie griebiasi aukojimo apeigų.
Kai kuriuos Rytų Afrikos regionus ištikusi per pusę amžiaus nuožmiausia sausra galimybes tinkamai prasimaitinti atėmė iš daugiau nei 11 mln. Ugandos gyventojų. Ugandos vyriausybės duomenimis, net 1,6 mln. šalies populiacijos atsidūrė ties bado riba.
„Dėl nesibaigiančios sausros stinga maisto produktų. Yra manančių, kad tokią nelaimę užtraukė protėvių dvasios, – aiškino tradicinę mediciną praktikuojantis Joelis Mugoya. – Dėl šios priežasties žmonės noriai sutinka, kad būtų atliekami aukojimo ritualai, kurie, kaip tikima, galėtų padėti išbristi iš užgriuvusių bėdų.“
Pastaruoju metu Ugandos policija suėmė 44 masinėmis vaikų ir moterų žudynėmis įtariamus asmenis.
Visi jie buvo sulaikyti Katabyje – per 39 kilometrus nuo sostinės Kampalos nutolusiame mieste. Pusei įtariamųjų, du iš kurių – vadinamieji žyniai, teismas jau paskelbė nuosprendžius.
Ugandos policijos inspektorius generolas Kale Kayihura paminėjo, kad vienas įtariamasis prisipažino nužudęs aštuonias moteris.
Inspektorius pridūrė, kad nuo gegužės 3 iki rugsėjo 4 dienos iš viso buvo nužudyta 21 moteris.
„Visi nužudytieji – religinių apeigų aukos. Dedame visas pastangas, siekdami suimti likusius įtariamuosius ir užkirsti kelią tokiai praktikai“, – sakė K. Kayihura.
Viena iš religinių apeigų auka tapusių moterų – Franciso Bahati’io žmona. Jos kūną vyras rado po tris dienas trukusių paieškų.
Per ritualą, kuriuo veikiausiai buvo siekiama prisišaukti turtų, moteriai buvo nupjauti pirštai ir pėdos.
„Patyriau šoką – tiesiog netekau sąmonės“, – prisimena F. Bahati‘is.
Pernai policija sulaikė Herbertą Were‘ą, Ugandos rytuose esančio Busijos miesto gyventoją. 21 metų suimtasis nupjovė galvą aštuonerių metų savo broliui Joelui Ogemai. Brolį, kaip pats tvirtino, nužudė vildamasis tokia auka prisišaukti turtų.
Padaryti žiauriai praktikai galą siekia ir bažnyčios lyderiai, todėl noriai darbuojasi išvien su policija.
Pastorius Peteris Sewakiryanga, vadovaujantis su vaikų aukojimų Ugandoje kovojančiai krikščioniškai organizacijai „Kyampisi Childcare Ministries“, patikino, kad pranešimų apie šalyje dingusius vaikus sulaukiama kiekvieną savaitę.
Vėliau dingę vaikai dažnai randami nužudyti, arba leisgyviai, sudarkytais kūnais.
Pasak P. Sewakiryangos, daugelis žiaurius ritualus išgyvenusių asmenų nesikreipia į policiją, nors jis ir ragina tai padaryti.
„Problema labai rimta, ir su vyriausybės pagalba mes stengiamės ją išspręsti“, – sakė P. Sewakiryanga.
Per aukojimo apeigas dar gyviems vaikams dažnai nupjaunamos kokios nors kūno dalys, išpjaunami audiniai ar nutekinamas kraujas.
„Tai brutalios apeigos. Per jas aukojamos vaikų gyvybės. Tėvus, apie tai sužinojus, ištinka psichologinės traumos. Kartu su policija stengiamės suimti visus apeigoms vadovaujančius kerėtojus. Tuos, kuriems po apeigų pavyksta likti gyviems, stengiamės paremti finansiškai ir palaikyti morališkai“, – sakė dvasininkas.
P. Sewakiryangos vadovaujama labdaros organizacija net trejetą metų kartu su Ugandos policija vykdė žynio ir jo bendrininkų, atsakingų už septynerių metų mergaitės, vardu Suubi, ritualinį nužudymą, paieškas.
Anot „Kyampisi Childcare Ministries“ vadovo, vadinamasis kerėtojas nuleido mergaitei kraują ir išpjovė genitalijas. Tai atlikęs, jis perrėžė gerklę ir nuleido kraują dešimtmečiui Suubi broliui Kanani‘iui.
Birželio mėnesį Ugandos teismas skyrė kerėtojui kalėjimo iki gyvos galvos bausmę.
Ritualinėms aukojimo apeigoms vadovaujančių žynių keliama baimė neigiamai atsiliepė tradicine medicinos praktika užsiimančioms moterims.
Už vaikų teises kovojančios pasaulinės organizacijos „KidsRights“ duomenimis, Ugandoje užregistruota ne mažiau kaip 650 tūkst. tradicine medicinos praktika besiverčiančių gydytojų, be to, net 3 mln. medicinines paslaugas teikiančių asmenų yra neužsiregistravę.
Pasak organizacijos atstovų, ritualines apeigas rengiantys kerėtojai dangstosi po vadinamųjų hilerių pavadinimu.
„Mano sūnų nužudę asmenys turi būti suimti, – įsitikinusi J. Mukisa. – Vyriausybės dedamų pastangų, siekiant apsaugoti mūsų vaikus, akivaizdžiai nepakanka. Būtina suimti visus žiniuonius ir kerėtojus.“
Vis dėlto P. Sewakiryanga mano, kad visų mediciną praktikuojančių asmenų suimti tikrai nereikia. Jis tikisi, kad galą žiauriems ritualams pavyks padaryti pakeitus žmonių aukojimą propaguojančiųjų širdis.
Jis sutinka, kad reikia dėti kur kas didesnes pastangas siekiant negrįžtamai išgyvendinti šias žiaurias tradicijas.
Verta paminėti, kad žmonių aukojimas – ne tik Ugandai aktuali problema: vaikų aukojimo atvejų yra užfiksuota tokiose Afrikos valstybėse kaip Tanzanija, Nigerija, Svazilandas, Liberija, Botsvana, Pietų Afrika, Namibija ir Zimbabvė.