Kyjivo gyventojų šiandien nebegąsdina nei sirenos, nei sprogimai. Tačiau baimę kelia žinios iš rusų laikinai okupuoto Enerhodaro. Rusų kontroliuojama, karinės technikos sandėliu paversta didžiausia Europoje Zaporižios branduolinė jėgainė, vakar pirmą kartą istorijoje buvo visiškai atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.
„Kiekvienas mąstantis žmogus dabar bijo. Žinant mūsų kaimyną, jo galimybes, suprantame kad dabartinių įvykių pasekmės gali būti bet kokios. Todėl ir baisu. Likti be elektros nebijome, bet ekologinė padėtis gali pasikeisti“, – kalbėjo Kyjivo gyventoja Natalija.
„Suprantame, kad gali nutikti bet kas, nes mes nekontroliuojame padėties. Bet jei nutiks, mes tam psichologiškai pasiruošę. Nors fiziškai pasiruošti sunku – tai būtų grėsmė gyvybei“, – sakė kitas Kyjivo gyventojas Bohdanas.
„Tai aišku, kad bijo visi, visas pasaulis. Labai norisi, kad vėl įsivyrautų taika. Kad tarptautiniai stebėtojai pagaliau pasiektų elektrinę. Norisi, kad normalizuotųsi elektros tiekimas. Kad visi gyventume saugiai“, – jam antrino Volodymyras.
Tačiau Ukrainos prezidentas abejoja, ar pasaulis tikrai suvokia grėsmę. Savo tradicinį kreipimąsį šiąnakt jis pradėjo neįprastai – savo žodžius adresuodamas ne tik ukrainiečiams, bet ir visiems europiečiams.
V. Zelenskis mano, kad tarptautinės organizacijos per mažai spaudžia Rusiją palikti jėgainę.
„Pasaulis turi suprasti, kas gresia: jei dyzeliniai generatoriai nebūtų įsijungę, jei automatinės sistemos ir mūsų personalas jėgainėje nebūtų reagavęs į išsijungimą, dabar tektų tvarkytis su branduolinės avarijos padariniais. Ukraina ir visi europiečiai dėl Rusijos atsidūrė per žingsnį nuo branduolinės katastrofos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ sako, kad visi šeši Zaporižios atominės elektrinės reaktoriai šiandien tebebuvo atjungti nuo Ukrainos elektros tinklo, tačiau jėgainėje problemų nefiksuojama. Elektrinės poreikiams elektra tiekiama per Ukrainos sistemas.
„Kaip jau minėjau vakar, atominė elektrinė niekada neturėtų atsidurti aktyvaus karo teritorijoje. Todėl kaip jau sakėme, Rusija turi sutikti demilitarizuoti teritoriją aplink elektrinę ir leisti tarptautinei atominei agentūrai kuo skubiau aplankyti ir įvertinti saugumo bei apsaugos sistemas“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Vašingtonas perspėja Maskvą nenukreipinėti elektros iš jėgainės. Rusija jau anksčiau yra žadėjusi Zaporižios jėgainėje pagamintą elektrą panaudoti savo teritorijoms ir reikmėms.
„Bet kokie žaidimai su atomine elektrine reiškia, kad ji turės būti išjungta iš mūsų energetikos sistemos. O tai kelia didžiulę riziką. Didžiulė rizika, prilygstanti branduolinio karo rizikai. Tai tiesiog... Visada galvojau, kad atominės elektrinės niekas neapšaudys. Net per karą...“ – kalbėjo Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko.
Kremliaus pajėgos jau ne kartą šaudė jėgainės teritorijoje. Tačiau branduolinis – toli gražu ne vienintelis Rusijos teroras, kurį kasdien patiria ukrainiečiai.
„Problemos dėl vandens yra jau seniai, dar nuo žiemos. O vasarą tai ypač pasijuto. Prie vandens didžiausios eilės. Karšta, temperatūra siekia 40 laipsnių. Ką žmonėms daryti? Kai neapšaudo, einame prie upės“, – kalbėjo Torecko gyventoja Natalija.
Šalies rytuose, pafrontės gyventojai priklausomi nuo humanitarinės pagalbos tiekėjų. Nuolatiniai rusų apšaudymai čia visiškai suniokojo infrastruktūrą.
„Rusija sukūrė daug problemų, krizių ir katastrofų mūsų šaliai, Europai ir visam pasauliui. Bet didžiausią katastrofą patirs tik ji pati. Pati teroristų valstybė. Šitas Titanikas vasario 24-tąją užplaukė ant ledkalnio. Kad ir kaip jie stengtųsi išsilaikyti paviršiuje, jiems nepavyks“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažadėjo, kad Rusija sulauks atpildo ne tik už atakas Nepriklausomybės dieną pražudžiusias dešimtis civilių Čaplynėje. Bet ir už nusikaltimus Mariupolyje, Charkive, Donbaso ir kituose Kremliaus pajėgų suniokotuose miestuose.