Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad faktas, jog Šiaurės Korėjos kariai jau įkėlė koją į okupuotas Ukrainos teritorijas, „yra pirmasis žingsnis į Pasaulinį karą“, taip sukeldamas naują nerimo dėl Pchenjano karinės galios bangą.
„Tai jau ne vien ginklų perdavimas. Šiaurės Korėja jau siunčia savo žmones pas okupacines karines pajėgas“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Kelios dienos prieš V. Zelenskio pareiškimą „Kyiv Independent“ rašė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją pasiuntė 10 tūkst. karių, kurie turėtų padėti kariaujant Ukrainoje.
Nors Kremlius tokią informaciją ir neigia, galimybė, kad Šiaurės Korėjos kariai galėtų kovoti Maskvos pusėje pačioje Europos širdyje, kelia labai rimtą klausimą: kiek iš tikrųjų pajėgi Pchenjano kariuomenė, ir ar gali sau leisti siųsti savo pajėgų į Ukrainą?
Ketvirta didžiausia pasaulio kariuomenė
Šiaurės Korėjai priklauso ketvirta didžiausia pasaulio kariuomenė, beveik 1,3 mln. aktyvaus personalo sudaro maždaug 5 proc. visų šalies gyventojų. Spėjama, kad rezerve galėtų būti dar 600 tūkst. karių.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas išlaidas gynybai įvardija kaip pagrindinį šalies prioritetą. Pchenjanas dar sausį informavo, kad šiais metais išlaidos gynybai sudarys 15,9 proc. visų biudžeto išlaidų.
Nors valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA konkrečių skaičių ir nepateikia, šie duomenys panašūs į pastaraisiais metais skelbtus.
Remiantis nepriklausomais skaičiavimais, Pchenjanas 2023 metais savo kariuomenei išleido apie 36,3 proc. savo BVP, o tai reiškia, kad Šiaurės Korėja šiuo aspektu pasaulyje yra antra.
Nors ir skelbiama, kad Šiaurės Korėja naudojasi pasenusiomis technologijomis ir ginkluote, jos vadovybė šiuos trūkumus kompensuoja karių skaičiumi – panašiai kaip Rusija.
Į tai atkreipia dėmesį ir Pentagono atstovas spaudai, majoras Patrickas Ryderis, dar birželį akcentavęs, kad Rusija gali naudotis Šiaurės Korėjos kariais kaip patrankų mėsa – iš esmės tam pačiam tikslui kaip ir naudoja savo vyrus. Visgi daugumai didžiausią nerimą kelia Šiaurės Korėjos progresas balistinių raketų ir branduolinių ginklų srityje.
Ką žinome apie Šiaurės Korėjos branduolinį ginklą?
Nuo tada, kai 2011 metais perėmė valdžią į savo rankas, Kim Jong Unas spartina šalies branduolinio ginklo programą. Per pastaruosius trylika metų jis buvo atsakingas už keturis branduolinio ginklo bandymus: vieną 2013 metais, du 2016 metais ir dar vieną 2017 metais.
Jo nurodymu vyko ir 160 raketų bandymų – šis skaičius žymiai didesnis nei jo tėvo Kim Yong Ilo ir senelio Kim Il Sungo valdymo metu atlikti tokie bandymai kartu sudėjus. Manoma, kad dabartinės Pchenjano bandomos raketos gali pasiekti žemynines Jungtinių Valstijų teritorijas.
Kiekvienas branduolinis Šiaurės Korėjos sprogimas tampa vis galingesnis ir galingesnis. Kol kas naujausias branduolinis bandymas atliktas 2017 metų rugsėjį, ir jis buvo žymiai didesnis nei tikėtasi, o tai tam tikra prasme pagrindžia Pchenjano teiginius, jog šalis turi reikiamų žaliavų termobranduoliniam ginklui.
Tik nuo tada Šiaurės Korėja daugiau bandymų nebeatliko. 2018 metais tikino uždariusi pagrindinį šalies branduolinės infrastruktūros objektą – Yongbyon branduolinių tyrimų centrą. Sprendimas priimtas po viršūnių susitikimo su Jungtinėmis Valstijomis – buvusiu Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu. Jis specialiai vyko į Singapūrą susitikti su Kim Jong Unu.
Tik viską aukštyn kojomis apvertė Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) 2021 metais parengta ataskaita, kurioje teigiama, kad Šiaurės Korėja atnaujino darbus Yongbyon.
2022 metų viduryje paviešintos iškalbingos palydovinės nuotraukos, bylojančius aktyvius darbus. TATENA suskubo reikšti susirūpinimą, jog Šiaurės Korėja galimai ruošiasi naujam branduolinio ginklo bandymui.
Rugsėjį Pchenjano valstybinė žiniasklaida pasidalijo nuotraukomis, suteikusiomis retą progą žvilgterėti į šalies branduolinio ginklo programą – buvo galima susipažinti su urano sodrinimo centrifugomis. Nuotraukomis, kuriomis visų pirmą Kim Jong Unas norėjo pademonstruoti savo galią, paskatino naują Vakarų ir visos tarptautinės bendruomenės nuogąstavimų bangą.
„Kaip parodė minimos nuotraukos, Šiaurės Korėja iš tikrųjų vysto didelio masto branduolinę programą. Ir tai vienintelė tokia branduolinė programa, kuri galimai nepaiso pagrindinių tarptautinių branduolinio saugumo standartų“, – per interviu AP sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
Šiaurės Korėjos kariai Ukrainoje – kas žinoma?
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai šiuo metu mokosi Rusijoje, tačiau netrukus jie bus panaudoti fronte, rašo UNIAN.
Jo teigimu, Rusijos rytuose mokosi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Pasak K. Budanovo, jie bus pasirengę karui Ukrainoje iki lapkričio 1 dienos.
Šiaurės Korėjos kariai naudos rusišką įrangą ir šaudmenis, rašo „The War Zone“, remdamasis K. Budanovu. Be to, jis pažymėjo, kad apie 2,5 tūkst. Šiaurės Korėjos karių vyks į Kursko sritį, o kur bus išsiųsta likusi kariuomenės dalis, kol kas nežinoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad konfliktas virs „pasauliniu karu“, jei į jį įsikiš trečioji šalis. Nors, kaip pranešama, valstybės vadovas nesileido į detales.
Tuo metu Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė pasiųsti 12 tūkst. karių kariauti Ukrainoje, praneša „Reuters“, remdamasi Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Pastaruosius pranešimus apie Maskvos pasirengimą panaudoti Šiaurės Korėjos karius kovinėse operacijose Ukrainoje Rusija vadina melagingais.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Seok-yeol penktadienį surengė neplanuotą saugumo susitikimą su svarbiausiais žvalgybos, kariuomenės ir nacionalinio saugumo pareigūnais, kad aptartų Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą, pranešė prezidento kanceliarija, rašo BBC.
„Susitikimo [dalyviai] pritarė nuomonei, kad dabartinė padėtis, kai glaudesni Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai peržengė karinio aprūpinimo judėjimo ribas, kelia rimtą grėsmę ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui“, – sakoma Pietų Korėjos prezidento administracijos pranešime.
Pietų Korėjos pareigūnai teigė, kad tikėtina, jog kai kurie Šiaurės Korėjos kariai buvo Rusijoje ir kovojo kare su Ukraina, tačiau nepateikė aiškaus atsakymo apie tokio dislokavimo pobūdį ar mastą, praneša „Reuters“.
Praėjusiais metais Šiaurės Korėja ir Rusija labai sustiprino karinius ryšius, o birželį susitikę jų vadovai pasirašė visapusišką strateginės partnerystės susitarimą, į kurį įtrauktas abipusės gynybos paktas.
Pietų Korėjos ir JAV pareigūnai teigė, kad Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistines raketas ir kitą amuniciją. Rusija ir Šiaurės Korėja neigia ginklų pardavimą. Kremlius taip pat atmetė Pietų Korėjos teiginius, kad Šiaurės Korėja galėjo siųsti karius padėti Rusijai kovoti su Ukraina.
