B. al Assadas pabėgo iš Sirijos gruodžio 8 dieną, kai islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujami sukilėliai užėmė sostinę Damaską, taip užbaigdami dešimtmečius trukusią brutalią diktatūrą ir daug metų trukusį pilietinį karą.
HTS lyderis Abu Mohammedas al Jolani, dabar pasivadinęs tikruoju vardu Ahmedas al Sharaa, stengėsi patikinti šalies mažumas ir užsienio valstybių vyriausybes, kad laikinieji šalies vadovai apsaugos visus sirus, taip pat valstybės institucijas.
Pirmadienį susitikęs su drūzų bendruomenės nariais, jis sakė, kad visos sukilėlių grupuotės „bus išformuotos, o kovotojai – apmokyti ir įtraukti į gynybos ministerijos pajėgų gretas“.
„Įstatymai galios visiems“, – pridūrė jis, kaip teigiama pranešimuose grupuotės „Telegram“ kanale. Jis taip pat pabrėžė, kad daugiatautėje ir įvairių religinių konfesijų šalyje būtina vienybė.
„Sirija turi išlikti vieninga, – sakė jis. – Turi būti sudaryta socialinė sutartis tarp valstybės ir visų religijų, kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas.“
Raginimas „masiškai teikti paramą“
B. al Assado valdžios žlugimas apstulbino pasaulį ir paskatino švęsti visoje Sirijoje ir už jos ribų vieno žiauriausių šimtmečio karų, sukelto 2011 metais numalšinus demokratinius protestus šalyje, pabaigą.
Tačiau jis paliko šalį, paženklintą dešimtmečius trukusių kankinimų, dingimų ir mirties bausmių, taip pat blogo ekonomikos valdymo, dėl kurio 70-čiai proc. gyventojų dabar reikia pagalbos.
Jungtinių Tautų pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pirmadienį paragino „masiškai teikti paramą“ Sirijai. Tarptautinė bendruomenė turėtų „susitelkti aplink“ Sirijos žmones, pridūrė jis.
Sirijos ekonomiką vis dar varžo griežtos JAV ir Europos sankcijos, o didžiosios Vakarų valstybės svarsto, kaip elgtis su HTS.
Ši grupuotė yra kilusi iš „Al Qaeda“ Sirijos padalinio, o kai kurios vyriausybės ją yra paskelbusios teroristine grupuote.
Pirmadienį susitikęs su britų diplomatų delegacija, A. al Sharaa pabrėžė, kad reikia panaikinti „visas Sirijai įvestas sankcijas, kad Sirijos pabėgėliai galėtų grįžti į savo šalį“, sakoma grupuotės „Telegram“ kanale.
Užsienio šalių vyriausybės pradėjo atsargiai bendrauti su naujaisiais laikinaisiais Sirijos valdovais.
Turkija ir Kataras vėl atidarė ambasadas Damaske, o JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnai pradėjo bendrauti su Sirijos pareigūnais.
ES aukšto rango diplomatas pirmadienį atvyko į Damaską. „Negalime palikti vakuumo“, – Briuselyje apie šią kelionę sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, perspėdama, kad Rusijai ir Iranui „neturėtų būti vietos Sirijos ateityje“.
Iranas norėtų grįžti
Irano užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad jos ambasada Sirijoje vėl bus atidaryta, kai bus įvykdytos „būtinos sąlygos“, nes nuvertus Teherano sąjungininką B. al Assadą šalies diplomatinė atstovybė buvo nusiaubta.
„Ambasados Damaske atidarymui reikia pasirengti, o svarbiausia – užtikrinti ambasados ir jos darbuotojų saugumą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei.
Jis pridūrė, kad šiuo tikslu bus dirbama „iki kol bus sudarytos reikiamos sąlygos“, tačiau konkretaus termino nenurodė.
Irano ambasada Damaske buvo nusiaubta po to, kai diplomatai ją paliko, link miesto sparčiai artėjant islamistų vadovaujamiems sukilėliams.
Iranas rėmė B. al Assadą per 2011 metais prasidėjusį Sirijos pilietinį karą ir jo prašymu siuntė „karinius patarėjus“.
Tačiau po jo žlugimo Iranas stengiasi atsiriboti nuo nuverstojo lyderio ir pabrėžti abiejų šalių draugystės istoriją.
E. Baqaei antradienį sakė, kad Irano „patarėjai“ Sirijoje buvo „vyriausybės kvietimu“.
„Mes niekada Sirijoje nerėmėme konkretaus asmens, grupuotės ar partijos, – sakė jis. – Mūsų buvimas Sirijoje buvo esminis ir principinis, o mūsų pasitraukimas – atsakingas.“
E. Baqaei taip pat sakė, kad Irano varžovas Izraelis, kuris po B. al Assado žlugimo Sirijoje surengė šimtus oro smūgių ir pasiuntė karius į JT saugomą buferinę zoną, „šiurkščiai pažeidė Sirijos teritorinį vientisumą“.
U. von der Leyen: ES ketina „aktyviau palaikyti tiesioginius santykius“ su Sirijos lyderiais
Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen antradienį pasakė, kad Briuselis ketina intensyviau palaikyti „tiesioginius santykius“ su Basharą al-Assadą nuvertusiais naujaisiais Sirijos vadovais, kuriems priešakyje stovi islamistų judėjimas.
Ji taip pat perspėjo dėl galimo „Islamo valstybės“ grupuotės prisikėlimo Sirijoje, pasakydama, kad tam „negalima leisti“ įvykti.
Kalbėdama po Ankaroje įvykusių derybų su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio vyriausybė nuolat palaiko dialogą su grupuote „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), ji sakė, kad ES ims pati aktyviau palaikyti ryšius su šia B. al-Assadą nuvertusia grupuote.
„Dabar turime aktyviau palaikyti ir tęsti tiesioginius santykius su HTS ir kitomis grupuotėmis“, – pasakė ji.
Europos šalys nesugeba suderinti savo pozicijos dėl HTS, susijusios su Sirijoje veikiančiu grupuotės „Al-Qaeda“ filialu. Daugelis Vakarų šalių šią grupuotę laiko teroristine, nors pastaruoju metu apie ją ima kalbėti švelnesniu tonu.
Šią savaitę ES į Siriją pasiuntė vyresniojo rango diplomatą, kad galėtų tiesiogiai palaikyti santykius su laikinąja vyriausybe.
Turkija šeštadienį vėl atidarė savo ambasadą Damaske, tą patį po „konstruktyvių“ derybų su naująja valdžia ketina padaryti ir ES, antradienį pasakė šalių bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Ankaroje U. Von der Leyen taip pat perspėjo, kad „Islamo valstybės“ džihadistai vėl gali pradėti kelti galvas Sirijoje.
„Grupuotės „Daeš“ atgimimo rizika... tikrai egzistuoja. Mes negalime leisti, kad tai įvyktų“, – sakė ji, „Islamo valstybę“ pavadindama jos arabišku akronimu.
Turkija nuo 2016 m. Sirijoje įvykdė keletą karinių operacijų prieš „Islamo valstybės“ ekstremistus ir kurdų pajėgas, kurias ji laiko „teroristinėmis grupuotėmis“.
R. Erdoganas dažnai kartoja, kad jo vyriausybė niekada neleis palei sieną su Sirija atsirasti „teroristų koridoriui“, o U. Von der Leyen pripažino, kad „būtina spręsti Turkijai susirūpinimą pagrįstai keliančius klausimus“.
UNHCR prognozuoja, kad pirmąjį kitų metų pusmetį į Siriją grįš milijonas pabėgėlių
JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) tikisi, kad pirmąjį 2025 metų pusmetį į savo gimtąją šalį sugrįš apie milijonas Sirijos pabėgėlių, praneša agentūra „Reuters“.
UNHCR direktorė Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai Rema Jamous Imseis antradienį sakė, kad parengta tokia prognozė ir šalims donorėms pateiktas atitinkamas planas, tikintis jų paramos. Kartu ji pareikalavo atsisakyti prievartinio pabėgėlių grąžinimo.
„Prognozuojame, kad nuo kitų metų sausio iki birželio grįš apie milijonas sirų. Pasidalijome šiuo planu su donorais ir paprašėme jų paramos“, – kalbėjo R. J. Imseis.
Ji pridūrė, kad šį mėnesį iš Sirijos pabėgo tūkstančiai žmonių, kai sukilėliai perėmė valdžią iš prezidento Basharo al Assado. Tačiau tuo pat metu tūkstančiai žmonių, pirmiausiai iš Turkijos, Libano ir Jordanijos grįžo į Siriją.
JT pasiuntinys Sirijoje perspėjo, kad „konfliktas dar nesibaigė“
Net ir nušalinus buvusįjį prezidentą Basharą al-Assadą Sirijos „konfliktas dar nesibaigė“, antradienį perspėjo JT pasiuntinys šioje šalyje, atkreipdamas dėmesį į susirėmimus tarp Turkijos remiamų pajėgų bei kurdų grupuočių šiaurinėse Sirijos dalyse.
„Paskutines dvi savaites iki paliaubų buvo stebimi reikšmingi karo veiksmai... Dabar penkias dienas trukusios paliaubos baigėsi ir man kelia rimtą nerimą pranešimai apie karinę eskalaciją“, – pasakė specialusis JT pasiuntinys Sirijoje Geiras Pedersenas.
„Tokia eskalacija būtų katastrofiška.“
G. Pedersenas taip pat pasakė po žaibiško sukilėlių įvykdyto perversmo susitikęs su de facto Sirijos vadovais ir apsilankęs Sednajos kalėjimo „požemiuose“ bei „kankinimų ir egzekucijų kamerose“, kuriomis naudojosi B. al-Assado vyriausybė.
Jis pakvietė teikti Sirijai „plataus masto paramą“ bei nutraukti sankcijas, kad galima būtų atstatyti karo nusiaubtą šalį.
„Nuo konkrečių sprendimų dėl integruoto politinio virsmo priklausys, ar Sirija gaus jai reikalingą ekonominę pagalbą“, – pasakė G. Pedersenas.
„Tarptautinė bendruomenė aiškiai rodo norą bendradarbiauti. Poreikiai yra didžiuliai, o juos patenkinti galima tik teikiant plataus masto paramą ir, be kita ko, sklandžiai nutraukiant sankcijas, imantis tinkamų veiksmų skiriant asmenis į pareigas bei užtikrinant visapusišką (šalies) atstatymą.“
Europos šalys nesugeba suderinti savo pozicijos dėl grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), kuri vadovavo Damasko puolimui ir yra susijusi su Sirijoje veikiančiu grupuotės „Al-Qaeda“ filialu. Daugelis Vakarų šalių šią grupuotę laiko teroristine, nors pastaruoju metu apie ją ima kalbėti švelnesniu tonu.