Dėmesio centre atsidūrė Sednajos kalėjimas, Sirijos opozicijos pramintas žmonių skerdykla. Remiantis Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Sirijos žmogaus teisių stebėsenos centro (SOHR) 2021 metų sausį pateiktais skaičiavimais, nuo Sirijos pilietinio karo pradžios tame kalėjime mirė apie 30 tūkst. žmonių. Režimo įkalintų piliečių mirties priežastys – kankinimai, žiaurus elgesys ir masinės egzekucijos.
Sukilėliai patvirtino šturmavę liūdnai pagarsėjusį Saidnajos kalėjimą. Į šiaurę nuo Damasko esančiame kalėjime buvo laikoma daug politinių kalinių, kurie priešinosi Basharo al Assado valdymui.
2017 m. „Amnesty International“ ataskaitoje teigiama, kad nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 m. Sednajos kalėjime tūkstančiams žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė. Daugelis kalinių buvo civiliai ir buvo kankinami, priduriama ataskaitoje.
Viename pranešime teigiama, kad kai kurie iš jų buvo sulaikyti valdant Hafezui al-Assadui, kurio sūnus, dabar jau nuverstas, atėjo į valdžią po tėvo mirties 2000 metais.
Už grotų buvo kišami ir civiliai, ir su ginklu rankose B. al Assado režimui priešinęsi asmenys. Dabar sukilėliai atidarė visų aptiktų kalėjimo kamerų duris.
Į kankinimais garsėjantį kalėjimą, kuriame, sprendžiant iš palydovų duomenų, 2017 metais buvo pastatytas naujas krematoriumas mirusiųjų kūnams naikinti, buvo įsigauta ankstų sekmadienio rytą. Kol kas gaunami prieštaringi pranešimai apie požeminius kamerų blokus, į kuriuos dar nepavyko įsigauti.
Pasirodė informacijos, kad kalėjime yra keli požeminiai aukštai, skirti tiems, kuriuos režimas laikė pavojingiausiais nusikaltėliais. Juose įrengtos kameros yra vadinamos raudonuoju bloku arba mirties kameromis. Šių kamerų esą atidaryti neįmanoma – tam būtina prieiga prie sudėtingos kompiuterinės sistemos, tačiau ją gauti nėra galimybių, kadangi visi kalėjimo prižiūrėtojai pabėgo.
Naujienų kanalo „Al Jazeera“ faktų tikrinimo agentūros patvirtintame vaizdo įraše galima pamatyti sirus, kalėjusius kalėjime, atsivėrusiame opozicijos pajėgoms įsiveržus į Damaską.
Filmuotuose kadruose matyti, kaip žmonės naršo dokumentus, ieškodami sulaikytų ir į Saidnajos kalėjimą nugabentų pažįstamų asmenų pavardžių.
Kanalui „Al Jazeera“ pavyko pakalbinti vieną režimo kalėjime netoli Damasko laikytą asmenį.
„Čia režimas kankino ištisas šeimas, vykdė smurtą, mušė ir siekė sugniuždyti žmones morališkai“, – sakė jis.
Vyras nurodė tarnavęs Sirijos pajėgose ir bandęs pabėgti į Turkiją, bet nesėkmingai. Kai buvo sugautas, jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Jis tvirtino, kad sargybiniai „žmones kankino, įžeidinėjo ir, be to, kad visaip žemino, niekino ir ypač įžeidžiai užgauliojo, palikdavo mirti iš bado“.
„Visi pinigai, perduodami lankyti ateinančių artimųjų, būdavo atimami, todėl žmonės mirdavo iš bado, kęsdami įžeidinėjimus bei mušimą. Klestėjo žeminimas, buvo trypiamas bejėgio žmogaus orumas, žmogaus, neturinčio jokių galimybių apsiginti“, – pasakojo „Al Jazeera“ kalbintas asmuo.
„Nuostabiausios revoliucinės armijos dėka esame išlaisvinti. Engėjai ir režimas – sutrypti“, – pridūrė jis.
2011 metais, kai vyko Arabų pavasaris, buvo suimti tūkstančiai prieš vyriausybę pasisakiusių protestuotojų. Remiantis nutekintais dokumentais, įkalinimą valstybės saugumo aparatas laikė pagrindine priemone, galinčia pasiteisinti siekiant užgniaužti pasipriešinimą. Karui įgaunant mastą, pradėjo sklisti informacija apie žiaurius kankinimus, ypač dažnai praktikuojamus begalėje saugumo padalinių, sulaikymo centrų ir kalėjimų.
