Sprendimas, galintis atverti Pandoros skrynią: rizikuoja pateisinti kitų šalių ekspansionizmą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl laužo diplomatines normas, šįkart – paremdamas Izraelio įvykdytą Golano Aukštumų aneksiją, tačiau ekspertai perspėja, kad jis rizikuoja pateisinti ir kitų šalių ekspansionizmą.

Izraelis Golano Aukštumas nuo Sirijos atplėšė per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1981-aisiais šią teritoriją aneksavo, bet tarptautinė bendrija to iki šiol nepripažįsta, vildamasi, kad ši teritorija galėtų pasitarnauti kaip galima nuolaida būsimose taikos derybose tarp šalių.

Tačiau ketvirtadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ netikėtai deklaravo diplomatinės pozicijos pasikeitimą ir pareiškė, kad „po 52 metų laikas Jungtinėms Valstijoms visiškai pripažinti Izraelio suverenitetą Golano Aukštumose“.

Šis žingsnis, atliktas prieš D. Trumpo sąjungininko, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu aukiančius rinkimus, sutrikdė kitas JAV sąjungininkes. Prancūzija ir Didžioji Britanija pareiškė, kad tebelaiko Golano Aukštumas Izraelio okupuota teritorija.

Strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations” (CFR) vadovas Richardas Haassas išreiškė nuogąstavimus dėl pasekmių atsitraukus nuo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 242-osios rezoliucijos. Po Šešių dienų karo priimtoje rezoliucijoje akcentuojamas „teritorijos įgijimo karu nepriimtinumas“.

„Tai fundamentaliausias tarptautinės tvarkos principas, tai buvo pagrindas JAV nepritarti Saddamo (Husseino įvykdytam) Kuveito užkariavimui ir (Vladimiro) Putino (įvykdytam) Krymo (užėmimui)", – sakė jis, paminėdamas 1991-ųjų Persijos įlankos karą, kai JAV vadovaujama koalicija išvadavo Kuveitą, ir Rusijos 2014 metais įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio atplėšimą ir aneksiją.

Tai ne pirmas kartas, kai JAV prezidentu tapęs nekilnojamojo turto magnatas įžūliai atmeta tarptautines konvencijas. 2017 metų gruodį jis įnirtingai ginčijamą Jeruzalę pripažino Izraelio sostine, taip paversdamas realybe svarbų žydų valstybės tikslą.

„Džiunglių įstatymai“

Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas sakė, kad D. Trumpas grįžta prie „džiunglių įstatymų“.

„Tai katastrofiškas pasitraukimas nuo paties tarptautinės teisės pamato. Kremlius plos ir pritaikys tą patį principą Krymui. Pekinas plos ir taikys Pietų Kinijos jūrai“, – tviteryje parašė C. Bildtas.

Sirija ir jos sąjungininkas Iranas, kaip ir tikėtasi, pasmerkė D. Trumpo žingsnį. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, baimindamasis Sirijos subyrėjimo, po kurio kurdai galėtų siekti nepriklausomybės, pareiškė, kad D. Trumpas sukūrė „naują krizę“, ir paragino įsikišti Islamo bendradarbiavimo organizaciją.

Tačiau ir sąjungininkės nerimauja dėl pasekmių. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad Izraelio suvereniteto Golano Aukštumose pripažinimas „prieštarautų tarptautinei teisei, ypač valstybių pareigai nepripažinti neteisėtos situacijos“.

CFR Artimųjų Rytų ekspertas Stevenas Cookas straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ kėlė klausimus, ar reikėjo supurtyti status quo, ir sakė, kad JAV pripažinimas tik iš naujo provokuoja priešinimąsi Izraelio kontrolei Golano Aukštumose, kur gyvena 20 tūkst. naujakurių.

„Iš tikrųjų nėra jokios būtinybės pripažinti. Izraelis Golano (Aukštumose) yra dėl savų priežasčių, ir jokie Trumpo administracijos sprendimai to nepakeis“, – rašė jis.

Ilanas Goldenbergas iš Vašingtone įsikūrusio Naujojo Amerikos saugumo centro (CNAS) sakė, kad D. Trumpo sprendimu „judinamas širšių lizdas, kurio judinti nereikėjo“.

„Taip pat dėl to Jungtinėms Valstijoms gan sunku toliau ginčyti Rusijos (įvykdytą) Krymo aneksiją pagal principą, kad teritorijos užėmimas jėga yra neteisėtas. Dabar neturime kuo remtis, ir rusai tuo pasinaudos“, – tviteryje rašė jis.

„Tad kodėl tai daryti? Todėl, kad tai nuostabu Bibi politikai“, – pridūrė jis, pavartodamas B. Netanyahu pravardę.